Gamtinė žemdirbystė. Lapkričio 24-25 Vilniuje ir Kaune

nina_buday_shutterstock_girl_with_carrots_full_width

Gamtinė žemdirbystė – pati paprasčiausia žemdirbystės forma, nes daugumą veiksmų už jus gali atlikti gamta. Ji įdirba žemę, palaisto, patręšia, kontroliuoja piktžoles, saugo nuo ligų ir kenkėjų. Svarbiausias seminaro klausimas – kaip tai padaryti praktikoje? Kaip pasikviesti gamtą į talką? Kaip netrukdyti jai ir leisti nudirbti kai kuriuos darbus už mus?

Iliustruojantis pavyzdys – Laimio Žmuidos penkiolikos metų daržas, kuris niekada nekastas, nelaistytas, netręštas, nenaudotos apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų, o piktžolių kiekis sumažintas iki minimumo.

Programa

• Kaip gamtos veiklą atliekamą miškuose ir pievose perkelti į mūsų daržus ir sodus?
• Kas sukas mūsų lysves už mus?
• Iš kur lysvėse atsiranda vanduo kai nelyja?
• Kas tręšia miškus ir pievas? Taip pat patręškite ir mūsų daržus bei sodus!
• Kaip sumažinti išdygstančių piktžolių skaičių iki minimumo?
• Kaip gamta saugo mūsų daržus ir sodus nuo ligų bei kenkėjų?
• Kokie įrankiai naudojami gamtinėje žemdirbystėje?
• Vietos parinkimas daržui ir sodui.
• Kaip įdirbti žemę jos neariant ir nekasant?
• Lysvių ilgis, plotis, orientacija. Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, lysvės banguotu paviršiumi, įgilintos lysvės.
• O kas tarp lysvių – auga žolė ar guli mulčias? Kokio pločio tarpulysviai?
• Kas daroma su lysvėmis pavasarį ir kaip pasėjamos sėklos?
• Viskas apie mulčią. Kodėl mulčiuojame? Koks mulčias geriausias ir patogiausias? Iš kur jo gauti? Koks turėtų būti mulčio sluoksnio storis? Kaip ir kada uždėti mulčią? Mulčias daržui ir mulčias sodui.
• Kaip padaryti, kad ekosistema kontroliuotų ligas ir kenkėjus mūsų lysvėse ir soduose?
• Daržas – kaip laukinė pieva, sodas – kaip miškas. Kokių aplinkos sąlygų reikia daržui ir kokių sodui?
• Praktiniai triukai kaip užsiauginti maisto jo neauginant: laukinis maistas, daugiamečiai kultūriniai augalai, česnakai pievoje, daržo produkcija, kurią paprastai išmetame, o galėtume skaniai suvalgyti.

Seminarus ves Laimis Žmuida.
Seminarai vyks lapkričio 24 d. Vilniuje ir lapkričio 25 d. Kaune.
Seminarai vyks nuo 9:00 iki 16:00. Su pietų pertrauka apie 12:00 valandą. Maistas suneštinis.

Dienos kaina vienam žmogui 30 eurų, jeigu sumokama savaitė prieš renginį ir 40 eurų, jeigu mokama vietoje (seminaro metu). Šeimoms ir poroms taikomos didelės nuolaidos – tik 20 eurų vienam žmogui. Dalyvių skaičius ribotas iki penkiolikos.

Visais atvejais būtina registracija, nes vietų skaičius ribotas. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com.

Reklama
Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »

Moliūgai (ištrauka iš seminaro)

moliugeliai

Čia bus kiek kitoks pasakojimas apie moliūgus nei randate internete. Man svarbus praktinis moliūgų savybių panaudojimas, o ne tik jų užauginimas. Todėl pradėkime nuo detalių.

Pirmoji detalė – sėklos. Kai kurios moliūgų veislės subrandina belukštes sėklas. Tai – aliejiniai moliūgai. Iš sėklų galima spausti aliejų. Bet tam reikia turėti spaudimo įrenginį. Be to, reikia ir kitų prietaisų ir patalpų kur galėtum konvejerio principu išimti ir apdoroti sėklas. Su peiliu po truputį rakinėjant neprigaminsi tiek sėklų, kad užtektų kepimui ir virimui, o jeigu prigaminsi, tai bus neefektyvus darbas. Pirktis įrenginius vien tam, kad išsispausti sau aliejaus – irgi neapsimoka. Todėl belieka naudotis kitu belukščių sėklų privalumu – valgyti sėklas. Valgomos yra visų moliūgų sėklos, tačiau belukštes vartoti maistui yra žymiai lengviau ir efektyviau.

Antra detalė. Paprastai prieš dedant moliūgą į patiekalą reikia jį perpjauti ir išimti vidurius, t.y. sėklas. Ir naudoti tik moliūgo minkštimą. O štai aliejinius moliūgus galima iš karto pjaustyti ar tarkuoti kartu su sėklomis. Sutaupoma daug darbo ir maistas praturtinamas riebalais, baltymais, mikroelementais ir kitomis medžiagomis esančiomis sėklose, taip pat pagerėja skonis. Kol moliūgas dar visai jaunas, neprinokęs, tai jį galima netgi kartu su odele pjaustyti. Problema tik ta, kad tokioje būklėje moliūgai būna labai trumpą laiką – maždaug mėnesį – ir kaip tik tada – vasaros pabaigoje – kada ir taip daržuose pilna ko valgyti. Bet keletą kartų per vasarą pasinaudoti tokiu privalumu yra tikras malonumas. O kai odelė jau sukietėja, tai dar kurį laiką galima aliejinius moliūgus valgyti neišimant sėklų. Bet vėlgi – neilgas tas laikas, nes aliejinės moliūgų veislės prasčiau už kitas laikosi. Tai ko gero yra dėl to, kad jų sėklos neturi tos apsauginės luobelės. Kiti moliūgai išsilaiko kambario temperatūroje iki gegužės mėnesio, o aliejinius reikėtų sudoroti iki gruodžio, sausio, kad sėklos viduje moliūgo nesudygtų ir neapkartintų viso moliūgo.

Čia jau trečia detalė. Reikėtų rinktis tokius moliūgus, kurie laikosi iki gegužės, nes tada juos šviežius, nekonservuotus galime naudoti nuo rugpjūčio iki gegužės, t.y. apie devynis mėnesius. O per tiek laiko galima suvartoti žymiai daugiau moliūgų, nei jeigu jie laikytųsi tik iki gruodžio ar vasario. Moliūgai yra pirmos kategorijos daržovė, nes juos labai lengva auginti ir jie duoda didžiulį derlių. Todėl, norint mažiau dirbti, reikėtų jų suvartoti kuo daugiau, kad reikėtų auginti kuo mažiau žemesnės kategorijos daržovių, pavyzdžiui, salotų. Jeigu pažiūrėsite į derlingumo lenteles, tai pamatysite, kad vienos daržovės iš kvadratinio metro galima gauti du kilogramus, o kitos – dvidešimt. Moliūgai yra ta kultūra, kurios verta kuo daugiau įsileisti į savo dietą.

Ketvirta detalė yra moliūgo minkštimo skonis. Aš pasirinkau vieną seniausių aliejinių moliūgų veislių – “Miranda“. Lietuvoje ji buvo populiariausia. Dabar galima jų gauti įvairesnių – “Olga“, “Danaja“, “Golosemiannaja“, “Hamlet“, “Herakles“, “Apetit“. Ta pati “Miranda“ skirtingų gamintojų parduodama su skirtingų charakteristikų aprašymais, kad atrodo, jog tai visai kita veislė, nors pavadinimas tas pats. Dažniausiai aliejiniai moliūgai būna gelsvos spalvos, t.y. panašūs į cukinijų. Ir skonis panašus į cukinijų, t.y. beskonis. O kaip tik šito ir reikėjo mano šeimai. Morkinės spalvos moliūgai dažnai turi skanų moliūgų skonį ir juos įdėjus į patiekalą šis nusidažo moliūgo poskoniu. To neatsitinka su cukinijomis ir aliejiniais moliūgais. Jie beskoniai. Juos galima dėti į visus patiekalus ir jie beveik nepakeičia patiekalo skonio. Tai dar vienas pliusas mūsų atveju.

Penkta detalė – moliūgo minkštimo storis. Jeigu minkštimo storis 2 centimetrai, tai labai neefektyvu jį apdoroti. Pjaustai pjaustai valandą laiko, o pripjaustai tik pusę puodo. Daug mano draugų moliūgus renkasi būtent pagal moliūgo minkštimo storį. Tokio pat dydžio moliūgas, jeigu jis turi daug minkštimo (“mėsos“) bus sunkesnis už tą, kuris viduje tuščias ir palikęs daug vietos sėkloms. Storasieniai – žymiai efektyvesni apdorojimo prasme. Su jais mažiau darbo. Draugai renkasi pelenės karietos formos moliūgus. Kitas variantas – kriaušės formos moliūgai. Jie turi labai nedaug sėklų ir tik išplatėjime. Visur kitur – vien “mėsa“. Deja, aliejiniams moliūgams šioje vietoje didelis minusas. Miranda turi du-tris centimetrus minkštimo. “Olga“ turi gal dvigubai daugiau.

Šešta detalė – moliūgo odelė. Kad moliūgas ilgai laikytųsi, ji būna arba labai stora arba padengta vaškiniu sluoksniu. Iš Argentinos parvežiau labai skanių moliūgų veislę. Ji labai patiko mano draugui. Skanus, gerai laikosi per žiemą. Minusas tik toks, kad prinokusį jį reikia kapoti kirviu. Su peiliu neįveiksi. Štai toks nepatogumas. Todėl reikėtų ieškoti tokių, kurie ir išsilaiko iki gegužės mėnesio, ir su plona lengvai įveikiama odele. Būna netgi tokių moliūgų, kurių ir subrendusi odelė yra valgoma. Priedo yra tokie moliūgai, kurie gali išsilaikyti net keletą metų kambario temperatūroje ir prapjovus – tinkami valgyti. Veislės nežinau, bet ji vadinama Svajūno moliūgais, nes gauta iš jų pirminio augintojo – Svajūno.

Septinta detalė – moliūgų dydis. Naujokai džiaugiasi, jeigu užauga didelis didelis moliūgas. Profesionalai žino, kad daug patogiau užsiauginti daug, bet mažų moliūgėlių. Didelį moliūgą galima suvartoti tik per mėnesį, o prapjovus jis ima staigiai gesti. To neatsitinka su mažais moliūgėliais, kuriuos prapjovęs suvartoji per kartą ar du.

Aštunta detalė – moliūgo vegetacijos periodas, t.y. per kiek dienų jis užauga. Moliūgai bijo šalnų, tad jie turi sutilpti į tuos kelis mėnesius be šalnų. Kauno raj., Pajūryje, miestų teritorijose, prie didelių vandens telkinių šalnų būna mažiau, tad čia lengvai užauga visų veislių moliūgai. Tačiau yra vietų kur sulaukiame šalnų birželio 22 dieną, t.y. per patį vidurvasarį. Įsivaizduokite – Kaune paskutinė šalna gegužės mėnesį, jau išdygę moliūgai, o mes juos sėti galime tik po mėnesio, nes pas mus dar tikrai tikrai bus šalnos ir arba juos reikės kuo nors dengti arba jie nušals. Būtina žinoti savo vietovės vegetacijos be šalnų periodą, kad galėtum lengvai, be papildomų pastangų auginti moliūgus ir kitas šilumamėges daržoves. Kitas variantas – rinktis tik trumpos vegetacijos moliūgų veisles. Yra moliūgų su 130 dienų vegetacija ir jie jau gali užaugti ne visose vietovėse arba tik šiltesniais metais. O mums juk reikia be didesnių pastangų užsiauginti moliūgus kiekvieną, net ir šaltą lietingą vasarą.

Kitas klausimas – apie sėklų užsiauginimą. Moliūgai lengvai kryžminasi tarpusavyje ar su cukinijomis, patisonais, aguročiais ir dideliais atstumais. Jeigu jūs auginate vieną veislę moliūgų, o jūsų kaimynas už šimto metrų augina cukinijas, tai kitais metais iš jūsų sėklos sėti moliūgai jau gali gautis nebe apvalūs, o kažkas per vidurį tarp cukinijos ir moliūgo bei kitokios spalvos, skonio. Taip atsitinka, nes žiedadulkės nuo kaimyno cukinijų patenka ant jūsų moliūgų žiedų ir įvyksta susikryžminimas. Kaip išvengti susikryžminimo?

Lietuvoje pagrinde auginamos trys rūšys moliūgų:

Cucurbita pepo – paprastieji moliūgai
Cucurbita moshcata – muskatiniai, muskusiniai arba kvapieji moliūgai
Cucurbita maxima – didieji moliūgai

Kiekviena rūšis turi daug įvairių veislių. Rūšys tarpusavyje nesikryžmina. Kryžminasi tik veislės rūšies viduje. Todėl galima paimti vieną veislę iš C.pepo, kitą – iš C.maxima, trečią – iš C moschata ir auginti šias tris veisles šalia ir jos nesusikryžmins, t.y. iš gautų sėklų pasėję gausite lygiai tokius pačius augalus kitais metais. Taigi, teoriškai galima auginti tris skirtingas veisles moliūgų ir išvengti susikryžminimo. Tačiau situaciją apsunkina tai, jog Cucurbita pepo rūšyje yra ne tik moliūgai, bet ir visa likusi kompanija – cukinijos, aguročiai, patisonai. Cukinijų auginimo mažai kas išvengia. Todėl norint, kad nesusikryžmintų mūsų augalai belieka moliūgų veisles rinktis tik iš C.maxima ir C moschata rūšių.

Štai mano minėti aliejiniai Miranda moliūgai yra kaip tik C.pepo skyrelyje. Ir jie susikryžmins, jei aš auginsiu cukinijas ar patisonus. Gaunasi moliūgas su patisono karputėmis arba cukinija su belukštėmis sėklomis. Tad, jeigu auginame cukinijas, tai teks atsisakyti auginti moliūgų veisles iš C.pepo rūšies. Tačiau galima auginti cukinijas ir dvi veisles moliūgų, kurie nėra C.pepo rūšies.

Reikalą gali pagerinti ir tai, kad moliūgų sėklos daigios 4-5 metus (aliejiniai daigūs mažiau – apie 2 metus). Vienais metais galima užsiauginti vienokių veislių, kitais – kitokių ir taip išlaikyti didesnę įvairovę.

Kitas variantas – nekreipti dėmesio kas su kuo kryžminasi ir auginti įvairovę. Tegul kryžminasi. Kai kas iš susikryžminimo gausis blogiau, bet kai kurios variacijos bus netgi geresnės nei buvo. Be to, susikryžminimas įvyksta tik jeigu žiedadulkės nuo vieno augalo patenka ant kito augalo. O juk gali būti ir taip, kad du augalai auga vienas šalia kito, o žiedadulkės nepatenka ant kito augalo. Ir susikryžminimas neįvyksta.

Su agurkais moliūgai nesikryžmina. Turbūt nesate matę kažko per pusę – moliūgo su agurko sėklomis ar agurko su oranžiniu minkštimu.

Dar reikia aptarti moliūgų sėjimo, auginimo, derliaus nuėmimo ir sandėliavimo aspektus, kurie deja netelpa į šį trumpą tekstą.

Jei šis tekstas jums patiko, tai apsilankykite gamtinės žemdirbystės seminaruose. Kaip čia nagrinėjome moliūgus, taip seminaruose nagrinėsime ir visas kitas daržoves bei sodo kultūras.

Visų seminarų anotacijos čia:
https://gerazemdirbyste.wordpress.com/2018/10/11/gamtines-zemdirbystes-seminarai-lapkricio-men-vilniuje-ir-kaune

Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »

Sodai ir miško sodai

krentaobuoliai

Lapkričio 3-4 d. seminaruose kalbėsime apie gamtinės žemdirbystės principus apskritai, lapkričio 10-11 d. seminaruose toliau gilinsimės į kiekvieną daržovę ir laukinį valgomą augalą konkrečiai, o šiuose – lapkričio 17-18 d. – seminaruose gilinsimės į sumedėjusius augalus, t.y. sodo kultūras bei kitus sodybos želdinius.

Programa

Imame kiekvieną vaismedį, vaiskrūmį ir nevaisinį augalą ir tyrinėjame šiais aspektais:

  • Iš kur gauti sodinukų?
  • Kokius medelynus rinktis?
  • Kaip atpažinti kokybišką sodinuką nuo nekokybiško?
  • Kaip pačiam užsiauginti sodinukų?
  • Kaip įsirengti medelyną? Kaip prižiūrėti medelyną?
  • Iš kur gauti sėklų?
  • Kaip gauti geros genetikos sėklų?
  • Kaip dauginti atlankomis ir nupjautomis šakelėmis.
  • Kaip sėti tiesiai į vietą (apeinant medelyno įrengimo procesą).
  • Kokiais atstumais sodinti?
  • Kaip sodinti?
  • Kaip prižiūrėti?
  • Kaip nuimti derlių?
  • Kaip sandėliuoti?
  • Ir, truputėlį, kaip suvartoti…

Taip pat kalbėsim bendromis temomis apie sodus, miško sodus, sodybos želdinius ar pavienių augalų sodinimus.

Seminarai vyks visą lapkričio mėnesį skirtingomis temomis. Visas seminarų anotacijas galite pamatyti čia:
https://gerazemdirbyste.wordpress.com/2018/10/11/gamtines-zemdirbystes-seminarai-lapkricio-men-vilniuje-ir-kaune

Šeštadieniais seminarai vyks Vilniuje, sekmadieniais – Kaune. Galima dalyvauti tik viename bet kurio lygio pasirinktame seminare (kaina 30 eurų už dieną vienam asmeniui mokant iš anksto ir 40 eurų, jei mokama vietoje). Dalyvaujant daugiau nei viename seminare taikomos nuolaidos. Antram seminarui – 5 eurų nuolaida. Trečiam seminarui – 10 eurų nuolaida. Taip pat taikomos nuolaidos šeimoms ar poroms (seminaro kaina tada tik 20 eurų vienam žmogui visais atvejais).

Seminarus ves Laimis Žmuida.

Seminarai vyks lapkričio 3, 10, 17 ir 24 d. Vilniuje ir lapkričio 4, 11, 18, 25 d. Kaune.

Seminarai vyks nuo 9:00 iki 16:00. Su pietų pertrauka apie 12:00 valandą. Maistas suneštinis.

Visais atvejais būtina registracija, nes vietų skaičius ribotas. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com.

Renginiai Facebooke:

Vilniuje (šaštadieniais)

  1. Apie gamtinę žemdirbystę lapkričio 3 d.: https://www.facebook.com/events/726457764367515
  2. Apie kiekvieną daržovę atskirai lapkričio 10 d.: https://www.facebook.com/events/1896818960626607
  3. Apie sodus ir miško sodus lapkričio 17 d.: https://www.facebook.com/events/598530127234282

Kaune (sekmadieniais)

  1. Apie gamtinę žemdirbystę lapkričio 4 d.:  https://www.facebook.com/events/451317582060665
  2. Apie kiekvieną daržovę atskirai lapkričio 11 d.: https://www.facebook.com/events/347491959405656
  3. Apie sodus ir miško sodus lapkričio 18 d.: https://www.facebook.com/events/2227267154210135

Forest_Garden_Labeled

Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »

Gamtiniai daržai ir laukiniai valgomi augalai

darzovytesjkl

Lapkričio 3-4 d. seminaruose kalbėsime apie gamtinės žemdirbystės principus apskritai, o šiuose lapkričio 10-11 d. seminaruose toliau gilinsimės į kiekvieną daržovę ir laukinį valgomą augalą konkrečiai.

Programa

Imame kiekvieną daržovę ir laukinį valgomą augalą ir tyrinėjame šiais aspektais:

  • Kokias veisles rinktis?
  • Iš kur gauti sėklų pirmam kartui?
  • Kaip kitais metais užsiauginti sėklų pačiam?
  • Kada sėti?
  • Kokiais atstumais sėti?
  • Kaip prižiūrėti augančius augalus?
  • Kada ir kaip nuimti derlių?
  • Kaip sandėliuoti?
  • Kaip suvartoti?

Šiais aspektais tyrinėsime šias daržoves: bulves, topinambus, rabarbarus, smidrus, kopūstus, svogūnus, česnakus, porus, burokėlius, griežčius, kaliaropes, morkas, pastarnokus, ridikėlius, ridikus, ropes, salierus, salotas, špinatus, pupeles, žirnius, kukurūzus, agurkus, aguročius, moliūgus, cukinijas, patisonus, pomidorus ir kt.; bei laukinius valgomus augalus: sibirinius barščius, garšvas, dilgėles, kiaulpienes, pūtelius, balandas, rūgštynes, varnalėšas, galinsogas, taukes, plautes, žliūges, šakius, šakinius, jonpaparčius, nakvišas ir keletą sumedėjusių augalų – liepas, klevus, ąžuolus, egles, blindes, raugerškius, svarainius ir kitus valgomus augalus.

Seminarai vyks visą lapkričio mėnesį skirtingomis temomis. Visas seminarų anotacijas galite pamatyti čia:
https://gerazemdirbyste.wordpress.com/2018/10/11/gamtines-zemdirbystes-seminarai-lapkricio-men-vilniuje-ir-kaune

Šeštadieniais seminarai vyks Vilniuje, sekmadieniais – Kaune. Galima dalyvauti tik viename bet kurio lygio pasirinktame seminare (kaina 30 eurų už dieną vienam asmeniui mokant iš anksto ir 40 eurų, jei mokama vietoje). Dalyvaujant daugiau nei viename seminare taikomos nuolaidos. Antram seminarui – 5 eurų nuolaida. Trečiam seminarui – 10 eurų nuolaida. Taip pat taikomos nuolaidos šeimoms ar poroms (seminaro kaina tada tik 20 eurų vienam žmogui visais atvejais).

Seminarus ves Laimis Žmuida.

Seminarai vyks lapkričio 3, 10, 17 ir 24 d. Vilniuje ir lapkričio 4, 11, 18, 25 d. Kaune.

Seminarai vyks nuo 9:00 iki 16:00. Su pietų pertrauka apie 12:00 valandą. Maistas suneštinis.

Visais atvejais būtina registracija, nes vietų skaičius ribotas. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com.

Renginiai Facebooke:

Vilniuje (šaštadieniais)

  1. Apie gamtinę žemdirbystę lapkričio 3 d.: https://www.facebook.com/events/726457764367515
  2. Apie kiekvieną daržovę atskirai lapkričio 10 d.: https://www.facebook.com/events/1896818960626607
  3. Apie sodus ir miško sodus lapkričio 17 d.: https://www.facebook.com/events/598530127234282

Kaune (sekmadieniais)

  1. Apie gamtinę žemdirbystę lapkričio 4 d.:  https://www.facebook.com/events/451317582060665
  2. Apie kiekvieną daržovę atskirai lapkričio 11 d.: https://www.facebook.com/events/347491959405656
  3. Apie sodus ir miško sodus lapkričio 18 d.: https://www.facebook.com/events/2227267154210135
Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »

Gamtinės žemdirbystės seminarai lapkričio mėn. Vilniuje ir Kaune

linksmasiskarutisshuterstock

Lapkričio 3-4 d. vyks pirmi įvadiniai seminarai, kuriuose kalbėsimės kaip įsirengti gamtinį daržą, kaip įdirbti žemę, kaip pasikviesti gamtą į savo ūkį, kad ji nudirbtų kai kuriuos darbus už mus. Tai bus bendro pobūdžio seminarai apie tai kaip pasodinti visas daržoves apskritai.

Lapkričio 10-11 d. vyks antro lygio seminarai apie daržus, kuriuose kalbėsime apie kiekvieną daržovę konkrečiai. Imsime vieną daržovę ir aptarsim kada ją sėti, kaip išdėlioti lysvėje, kokias veisles pasirinkti, iš kur gauti sėklų pradžiai, kaip užsiauginti šios daržovės sėklų, kaip prižiūrėti, kada nuimti derlių, kaip sandėliuoti ir netgi, truputėlį, kaip suvartoti. Ir taip kalbėsimės apie visas daržoves ir, priedo, apie dvidešimt efektyviausių laukinių valgomų augalų, kurie gali atstoti daržoves.

Lapkričio 17-18 d. vyks antro lygio seminarai apie sodus ir miško sodus, kuriuose kalbėsime konkrečiai apie kiekvieną sodo augalą bei ne sodo medžius, krūmus. Iš kur gauti sėklų, sodinukų, kaip įsirengti medelyną, kaip sėti į medelyną, kiek ir kaip auginti iki perkėlimo į nuolatinę augimo vietą, kada, kokiais atstumais ir kaip perkelti į nuolatinę augimo vietą, kaip sėti tiesiai į vietą praleidžiant medelyno darymo procesą, kaip paruošti medelius žiemai, kaip nuimti derlių, kaip sandėliuoti ir netgi, truputėlį, kaip suvartoti.

Lapkričio 24-25 d. vyks trečio lygio seminarai apie sodų (miško sodų) ir daržų projektavimą. Imsime konkrečius sklypus ir bandysime ten išdėlioti savo pasirinktus augalus. Sodus ir miško sodus, sodybos želdinius projektuosime pagal esamą dirvožemį (pH, drėgmė, sudėtis – molis, smėlis), mikroklimatą, apšviestumą ir pagrinde šeimininko poreikius. Daržus projektuosime pagal dydį – mažuose ir dideliuose plotuose. Mažame darže svarbu sukišti kuo daugiau derliaus į duotą vietą. Mąstysime kaip gauti du, tris ar net keturis derlius iš tos pačios vietos. Dideliuose daržuose galvosime kaip auginti, kad reikėtų kuo mažiau priežiūros.

Šeštadieniais seminarai vyks Vilniuje, sekmadieniais – Kaune. Galima dalyvauti tik viename bet kurio lygio pasirinktame seminare (kaina 30 eurų už dieną vienam asmeniui). Dalyvaujant daugiau nei viename seminare taikomos nuolaidos. Antram seminarui – 5 eurų nuolaida. Trečiam seminarui – 10 eurų nuolaida. Taip pat taikomos nuolaidos šeimoms ar poroms (seminaro kaina tada tik 20 eurų vienam žmogui visais atvejais).

Seminarus ves Laimis Žmuida.

Seminarai vyks lapkričio 3, 10, 17 ir 24 d. Vilniuje ir lapkričio 4, 11, 18, 25 d. Kaune.

Seminarai vyks nuo 9:00 iki 16:00. Su pietų pertrauka apie 12:00 valandą. Maistas suneštinis.

Visais atvejais būtina registracija, nes vietų skaičius ribotas. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com.

Renginiai Facebooke:

Vilniuje (šaštadieniais)

  1. Apie gamtinę žemdirbystę lapkričio 3 d.: https://www.facebook.com/events/726457764367515
  2. Apie kiekvieną daržovę atskirai lapkričio 10 d.: https://www.facebook.com/events/1896818960626607
  3. Apie sodus ir miško sodus lapkričio 17 d.: https://www.facebook.com/events/598530127234282

Kaune (sekmadieniais)

  1. Apie gamtinę žemdirbystę lapkričio 4 d.:  https://www.facebook.com/events/451317582060665
  2. Apie kiekvieną daržovę atskirai lapkričio 11 d.: https://www.facebook.com/events/347491959405656
  3. Apie sodus ir miško sodus lapkričio 18 d.: https://www.facebook.com/events/2227267154210135
Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »

Gamtinė žemdirbystė. Kaip įsirengti gamtinį daržą.

SAMSUNG

Gamtinė žemdirbystė – pati paprasčiausia žemdirbystės forma, nes daugumą veiksmų už jus gali atlikti gamta. Ji įdirba žemę, palaisto, patręšia, kontroliuoja piktžoles, saugo nuo ligų ir kenkėjų. Svarbiausias seminaro klausimas – kaip tai padaryti praktikoje? Kaip pasikviesti gamtą į talką? Kaip netrukdyti jai ir leisti nudirbti kai kuriuos darbus už mus?

Iliustruojantis pavyzdys – Laimio Žmuidos penkiolikos metų daržas, kuris niekada nekastas, nelaistytas, netręštas, nenaudotos apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų, o piktžolių kiekis sumažintas iki minimumo.

Programa

• Kaip gamtos veiklą atliekamą miškuose ir pievose perkelti į mūsų daržus ir sodus?
• Kas sukas mūsų lysves už mus?
• Iš kur lysvėse atsiranda vanduo kai nelyja?
• Kas tręšia miškus ir pievas? Taip pat patręškite ir mūsų daržus bei sodus!
• Kaip sumažinti išdygstančių piktžolių skaičių iki minimumo?
• Kaip gamta saugo mūsų daržus ir sodus nuo ligų bei kenkėjų?
• Kokie įrankiai naudojami gamtinėje žemdirbystėje?
• Vietos parinkimas daržui ir sodui.
• Kaip įdirbti žemę jos neariant ir nekasant?
• Lysvių ilgis, plotis, orientacija. Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, lysvės banguotu paviršiumi, įgilintos lysvės.
• O kas tarp lysvių – auga žolė ar guli mulčias? Kokio pločio tarpulysviai?
• Kas daroma su lysvėmis pavasarį ir kaip pasėjamos sėklos?
• Viskas apie mulčią. Kodėl mulčiuojame? Koks mulčias geriausias ir patogiausias? Iš kur jo gauti? Koks turėtų būti mulčio sluoksnio storis? Kaip ir kada uždėti mulčią? Mulčias daržui ir mulčias sodui.
• Kaip padaryti, kad ekosistema kontroliuotų ligas ir kenkėjus mūsų lysvėse ir soduose?
• Daržas – kaip laukinė pieva, sodas – kaip miškas. Kokių aplinkos sąlygų reikia daržui ir kokių sodui?
• Praktiniai triukai kaip užsiauginti maisto jo neauginant: laukinis maistas, daugiamečiai kultūriniai augalai, česnakai pievoje, daržo produkcija, kurią paprastai išmetame, o galėtume skaniai suvalgyti.

Seminarus ves Laimis Žmuida.
Seminarai vyks lapkričio 3 d. Vilniuje ir lapkričio 4 d. Kaune.
Seminarai vyks nuo 9:00 iki 16:00. Su pietų pertrauka apie 12:00 valandą. Maistas suneštinis.

Dienos kaina vienam žmogui 30 eurų, jeigu sumokama savaitė prieš renginį ir 40 eurų, jeigu mokama vietoje (seminaro metu). Šeimoms ir poroms taikomos didelės nuolaidos – tik 20 eurų vienam žmogui. Dalyvių skaičius ribotas iki penkiolikos.

Visais atvejais būtina registracija, nes vietų skaičius ribotas. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com.

Renginiai Facebooke:

Vilniuje (šaštadieniais)

  1. Apie gamtinę žemdirbystę lapkričio 3 d.: https://www.facebook.com/events/726457764367515
  2. Apie kiekvieną daržovę atskirai lapkričio 10 d.: https://www.facebook.com/events/1896818960626607
  3. Apie sodus ir miško sodus lapkričio 17 d.: https://www.facebook.com/events/598530127234282

Kaune (sekmadieniais)

  1. Apie gamtinę žemdirbystę lapkričio 4 d.:  https://www.facebook.com/events/451317582060665
  2. Apie kiekvieną daržovę atskirai lapkričio 11 d.: https://www.facebook.com/events/347491959405656
  3. Apie sodus ir miško sodus lapkričio 18 d.: https://www.facebook.com/events/2227267154210135

 

Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »

Gamtinė žemdirbystė praktikoje (seminarai)

linksmasiskarutisshuterstock

Gamtinė žemdirbystė – pati paprasčiausia žemdirbystės forma, nes daugumą veiksmų už jus gali atlikti gamta. Ji įdirba žemę, palaisto, patręšia, kontroliuoja piktžoles, saugo nuo ligų ir kenkėjų. Svarbiausias seminaro klausimas – kaip tai padaryti praktikoje? Kaip pasikviesti gamtą į talką? Kaip netrukdyti jai ir leisti nudirbti kai kuriuos darbus už mus?

Iliustruojantis pavyzdys – Laimio Žmuidos penkiolikos metų daržas, kuris niekada nekastas, nelaistytas, netręštas, nenaudotos apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų, o piktžolių kiekis sumažintas iki minimumo.

Programa

Teorinė dalis
• Kaip gamtos veiklą atliekamą miškuose ir pievose perkelti į mūsų daržus ir sodus?
• Kas sukas mūsų lysves už mus?
• Iš kur lysvėse atsiranda vanduo kai nelyja?
• Kas tręšia miškus ir pievas? Taip pat patręškite ir mūsų daržus bei sodus!
• Kaip sumažinti išdygstančių piktžolių skaičių iki minimumo?
• Kaip gamta saugo mūsų daržus ir sodus nuo ligų bei kenkėjų?

Praktinė dalis
• Kokie įrankiai naudojami gamtinėje žemdirbystėje?
• Vietos parinkimas daržui ir sodui.
• Kaip įdirbti žemę jos neariant ir nekasant?
• Lysvių ilgis, plotis, orientacija. Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, lysvės banguotu paviršiumi, įgilintos lysvės.
• O kas tarp lysvių – auga žolė ar guli mulčias? Kokio pločio tarpulysviai?
• Kas daroma su lysvėmis pavasarį ir kaip pasėjamos sėklos?
• Viskas apie mulčią. Kodėl mulčiuojame? Koks mulčias geriausias ir patogiausias? Iš kur jo gauti? Koks turėtų būti mulčio sluoksnio storis? Kaip ir kada uždėti mulčią? Mulčias daržui ir mulčias sodui.
• Kaip padaryti, kad ekosistema kontroliuotų ligas ir kenkėjus mūsų lysvėse ir soduose?
• Daržas – kaip laukinė pieva, sodas – kaip miškas. Kokių aplinkos sąlygų reikia daržui ir kokių sodui?

Desertui
• Praktiniai triukai kaip užsiauginti maisto jo neauginant: laukinis maistas, daugiamečiai kultūriniai augalai, česnakai pievoje, daržo produkcija, kurią paprastai išmetame, o galėtume skaniai suvalgyti.

Seminarus ves Laimis Žmuida.
Seminarai vyks liepos 14 d. prie Vilniaus ir liepos 28 d. prie Kauno.
Seminarai vyks nuo 10:00 iki 17:00. Su pietų pertrauka apie 13:00 valandą. Maistas suneštinis.

Dienos kaina vienam žmogui 30 eurų, jeigu sumokama savaitė prieš renginį ir 40 eurų, jeigu mokama vietoje (seminaro metu).
Abiem atvejais būtina registracija, nes vietų skaičius ribotas. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com.

Renginiai Facebooke:

Liepos 14 d. prie Vilniaus: https://www.facebook.com/events/171144823579884

Liepos 28 d. prie Kauno: https://www.facebook.com/events/2079181065468178

 

 

Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »