Gamtinės žemdirbystės seminarai

linksmasiskarutisshuterstock

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose lapkričio mėnesį vyks gamtinės žemdirbystės seminarai.

Gamtinė žemdirbystė – pati paprasčiausia žemdirbystės forma, nes daugumą veiksmų už jus gali atlikti gamta. Ji įdirba žemę, palaisto, patręšia, kontroliuoja piktžoles, saugo nuo ligų ir kenkėjų. Svarbiausias seminaro klausimas – kaip tai padaryti praktikoje? Kaip pasikviesti gamtą į talką? Kaip netrukdyti jai ir leisti nudirbti kai kuriuos darbus už mus?

Iliustruojantis pavyzdys – Laimio Žmuidos penkiolikos metų daržas, kuris niekada nekastas, nelaistytas, netręštas, nenaudotos apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų, o piktžolių kiekis sumažintas iki minimumo.

Programa

• Kaip gamtos veiklą atliekamą miškuose ir pievose perkelti į mūsų daržus ir sodus?
• Kas sukas mūsų lysves už mus?
• Iš kur lysvėse atsiranda vanduo kai nelyja?
• Kas tręšia miškus ir pievas? Taip pat patręškite ir mūsų daržus bei sodus!
• Kaip sumažinti išdygstančių piktžolių skaičių iki minimumo?
• Kaip gamta saugo mūsų daržus ir sodus nuo ligų bei kenkėjų?
• Kokie įrankiai naudojami gamtinėje žemdirbystėje?
• Vietos parinkimas daržui ir sodui.
• Kaip įdirbti žemę jos neariant ir nekasant?
• Lysvių ilgis, plotis, orientacija. Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, lysvės banguotu paviršiumi, įgilintos lysvės.
• O kas tarp lysvių – auga žolė ar guli mulčias? Kokio pločio tarpulysviai?
• Kas daroma su lysvėmis pavasarį ir kaip pasėjamos sėklos?
• Viskas apie mulčią. Kodėl mulčiuojame? Koks mulčias geriausias ir patogiausias? Iš kur jo gauti? Koks turėtų būti mulčio sluoksnio storis? Kaip ir kada uždėti mulčią? Mulčias daržui ir mulčias sodui.
• Kaip padaryti, kad ekosistema kontroliuotų ligas ir kenkėjus mūsų lysvėse ir soduose?
• Daržas – kaip laukinė pieva, sodas – kaip miškas. Kokių aplinkos sąlygų reikia daržui ir kokių sodui?
• Praktiniai triukai kaip užsiauginti maisto jo neauginant: laukinis maistas, daugiamečiai kultūriniai augalai, česnakai pievoje, daržo produkcija, kurią paprastai išmetame, o galėtume skaniai suvalgyti.

Seminarus ves Laimis Žmuida.
Seminarai vyks lapkričio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. (Tikslios datos skelbiamos teksto apačioje).
Seminarai vyks nuo 10:00 iki 16:00-17:00. Su pietų pertrauka apie 12:00 valandą. Maistas suneštinis.

Dienos kaina vienam žmogui 30 eurų, jeigu sumokama savaitė prieš renginį ir 40 eurų, jeigu mokama vietoje (seminaro metu). Dalyvių skaičius ribotas iki maždaug penkiolikos.

Visais atvejais būtina registracija, nes vietų skaičius ribotas. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com.

Klaipėdoje lapkričio 9 d.:
https://www.facebook.com/events/2117992114971547

Kaune lapkričio 10 d.:
https://www.facebook.com/events/2189797464654420

Panevėžyje lapkričio 16 d.:
https://www.facebook.com/events/239877153583841

Šiauliuose lapkričio 17 d.:
https://www.facebook.com/events/1011925402486252

Vilniuje lapkričio 23 d.:
https://www.facebook.com/events/1360467294108075

Kaune lapkričio 30 d.:
https://www.facebook.com/events/807856096301207

Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »

Konsultuoju sodybų apželdinimo klausimais

krentaobuoliai

Konsultuoju sklypų apželdinimo klausimais bei teikiu apželdinimo paslaugas. Dirbu tik pagal gamtinės žemdirbystės principus ir tik su didesniais sklypais, t.y. pradedant nuo vieno hektaro ploto. Sodinu sodus, uogynus, gyvatvores, alėjas, parkus, apželdinu tvenkinius, darau bendrą sklypo išplanavimą. Labai domina projektai, kai sodinama ir tolimai ateičiai – sau, savo vaikams ar net anūkams: auginamos malkos, mediena, riešutynai, mažai priežiūros reikalaujantys uogynai ir sodai, kurių produkciją galima būtų nesunkiai parduoti ir taip užsitikrinti „pensiją“ ar padovanoti palikuonims.

Sodinimai fiziškai užtrunka vieną, dvi ar keletą dienų spalio mėnesį, tačiau jie sudaro tik 10–20 procentų darbo. Visas sezonas iki spalio skiriamas užsakovo poreikiams išsiaiškinti, sodinukų asortimentui ir kiekiui surašyti, išplanuoti sklypą, suskirstyti jį zonomis, pritaikyti prie užsakovo poreikių, sužymėti sodinimo vietas, supirkti sodinukus…

Dienos konsultacija jūsų sklype 100 eurų (plius atvykimo nuo Ukmergės kaina).

Kreipkitės: zmuida@gmail.com ar Facebooke: Laimis Žmuida.

Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »

Laukinis maistas (seminaras su degustacija)

31959042_10160363282500613_7403390635996086272_n

Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

Susipažinsime su arti šimto valgomų augalų ir daugelį jų paragausime. Pamatysime, kad nors valgomų augalų yra daug, tačiau daugumos iš jų neprivalgysi. Jie tiesiog paragavimui, maisto papuošimui, pagardinimui, o tokių augalų, kurių pavalgius galima prisivalgyti iki soties yra tik keliolika. Štai į juos ir susitelksime. Ir svarbiausia ne tik atpažinti, o išmokti SUVARTOTI. Norisi, kad juos ne tik paragautumėte pavasariais, bet kad jie taptų jūsų kasdienio vartojimo produktais kaip dabar kopūstas, morka ar burokėlis.

Kepsime blynus, virsime troškinius ir sriubytes, „lapnosim“ salotas. Mokysimės realiai SUVALGYTI gamtos dovanas ir jomis pasisotinti.

Taip pat susipažinsime su daugiamečiais, daug priežiūros nereikalaujančiais kultūriniais augalais.

Galiausiai – patarimai kaip pas save sklype įsiveisti ragautų augalų.

Preliminari programa:

10:00
Išvykose po apylinkes susipažįstame su:
sauso miško valgomais augalais;
drėgno miško valgomais augalais;
sausos pievos valgomais augalais;
drėgnos pievos valgomais augalais;
vandens augalais;
kultūriniais daugiamečiais augalais.

13:00
Kepsime blynus iš liepų lapų, iš buroklapių, iš garšvų ir iš dilgėlių. Žiūrėsime kuo jie skiriasi;
Virsime tikrą barščių sriubą, ne iš burokėlių, o iš sibirinio barščio;
Virsime troškinį ar kepsime kepinį su varnalėšomis.

14:00
Visa tai pagaminę valgysim ir pirštus laižysim.

15:00
Mokysimės kaip įsiveisti naudingų valgomų augalų pas save.

16:00–18:00
Diskusijos ir kelionė namo.

Dienos KAINA vienam žmogui – 30 eurų. Vietų skaičius ribotas iki maždaug dešimties, tad būtina registracija el.paštu: gerazemdirbyste@gmail.com.

VIETA – Ukmergės raj., Veprių apylinkės.

Seminarai rengiami šeštadieniais 2019 m. gegužės 4, 11, 18, 25 dienomis. Visi keturi seminarai vienodi – skiriasi tik diena.

Renginiai Facebooke:

Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »

Pasėti ateitį kviečia Gyvų sėklų šventė

Šį savaitgalį, kovo 9–10 d., Klaipėdos raj., Doviluose (Klaipėdos g.
35) vyks Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“. Kviečiami visi geros
valios žmonės, mylintys Žemę, Gamtą ir Gimtinę, atvykti ir dalintis
patirtimi, sėklomis ir augalais. Sambūrio tikslas – atkurti tradicinį
sveiką gyvenimo būdą, auginti savo sodus, sėklas ir puoselėti aplinką.
Apie augalus, jų įvairovę, savybes, naudojimą pranešimus skaitys
Lietuvos mokslininkai, sodininkai mėgėjai, svečiai iš užsienio. Veiks
mugė. Tarp pranešimų – mainai ir žaidimai, vakaronėje – rateliai ir
sutartinės. Dalis pranešimų bus tiesiogiai transliuojami internetu.
Renginys nemokamas ir draugiškas vaikams. Pristatymai užsienio kalba bus
verčiami. Užsiregistravus yra galimybė nakvynei Doviluose. Skaityti pilną įrašą »

Gamtinė žemdirbystė. Lapkričio 24-25 Vilniuje ir Kaune

nina_buday_shutterstock_girl_with_carrots_full_width

Gamtinė žemdirbystė – pati paprasčiausia žemdirbystės forma, nes daugumą veiksmų už jus gali atlikti gamta. Ji įdirba žemę, palaisto, patręšia, kontroliuoja piktžoles, saugo nuo ligų ir kenkėjų. Svarbiausias seminaro klausimas – kaip tai padaryti praktikoje? Kaip pasikviesti gamtą į talką? Kaip netrukdyti jai ir leisti nudirbti kai kuriuos darbus už mus?

Iliustruojantis pavyzdys – Laimio Žmuidos penkiolikos metų daržas, kuris niekada nekastas, nelaistytas, netręštas, nenaudotos apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų, o piktžolių kiekis sumažintas iki minimumo.

Programa

• Kaip gamtos veiklą atliekamą miškuose ir pievose perkelti į mūsų daržus ir sodus?
• Kas sukas mūsų lysves už mus?
• Iš kur lysvėse atsiranda vanduo kai nelyja?
• Kas tręšia miškus ir pievas? Taip pat patręškite ir mūsų daržus bei sodus!
• Kaip sumažinti išdygstančių piktžolių skaičių iki minimumo?
• Kaip gamta saugo mūsų daržus ir sodus nuo ligų bei kenkėjų?
• Kokie įrankiai naudojami gamtinėje žemdirbystėje?
• Vietos parinkimas daržui ir sodui.
• Kaip įdirbti žemę jos neariant ir nekasant?
• Lysvių ilgis, plotis, orientacija. Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, lysvės banguotu paviršiumi, įgilintos lysvės.
• O kas tarp lysvių – auga žolė ar guli mulčias? Kokio pločio tarpulysviai?
• Kas daroma su lysvėmis pavasarį ir kaip pasėjamos sėklos?
• Viskas apie mulčią. Kodėl mulčiuojame? Koks mulčias geriausias ir patogiausias? Iš kur jo gauti? Koks turėtų būti mulčio sluoksnio storis? Kaip ir kada uždėti mulčią? Mulčias daržui ir mulčias sodui.
• Kaip padaryti, kad ekosistema kontroliuotų ligas ir kenkėjus mūsų lysvėse ir soduose?
• Daržas – kaip laukinė pieva, sodas – kaip miškas. Kokių aplinkos sąlygų reikia daržui ir kokių sodui?
• Praktiniai triukai kaip užsiauginti maisto jo neauginant: laukinis maistas, daugiamečiai kultūriniai augalai, česnakai pievoje, daržo produkcija, kurią paprastai išmetame, o galėtume skaniai suvalgyti.

Seminarus ves Laimis Žmuida.
Seminarai vyks lapkričio 24 d. Vilniuje ir lapkričio 25 d. Kaune.
Seminarai vyks nuo 9:00 iki 16:00. Su pietų pertrauka apie 12:00 valandą. Maistas suneštinis.

Dienos kaina vienam žmogui 30 eurų, jeigu sumokama savaitė prieš renginį ir 40 eurų, jeigu mokama vietoje (seminaro metu). Šeimoms ir poroms taikomos didelės nuolaidos – tik 20 eurų vienam žmogui. Dalyvių skaičius ribotas iki penkiolikos.

Visais atvejais būtina registracija, nes vietų skaičius ribotas. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com.

Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »

Moliūgai (ištrauka iš seminaro)

moliugeliai

Čia bus kiek kitoks pasakojimas apie moliūgus nei randate internete. Man svarbus praktinis moliūgų savybių panaudojimas, o ne tik jų užauginimas. Todėl pradėkime nuo detalių.

Pirmoji detalė – sėklos. Kai kurios moliūgų veislės subrandina belukštes sėklas. Tai – aliejiniai moliūgai. Iš sėklų galima spausti aliejų. Bet tam reikia turėti spaudimo įrenginį. Be to, reikia ir kitų prietaisų ir patalpų kur galėtum konvejerio principu išimti ir apdoroti sėklas. Su peiliu po truputį rakinėjant neprigaminsi tiek sėklų, kad užtektų kepimui ir virimui, o jeigu prigaminsi, tai bus neefektyvus darbas. Pirktis įrenginius vien tam, kad išsispausti sau aliejaus – irgi neapsimoka. Todėl belieka naudotis kitu belukščių sėklų privalumu – valgyti sėklas. Valgomos yra visų moliūgų sėklos, tačiau belukštes vartoti maistui yra žymiai lengviau ir efektyviau.

Antra detalė. Paprastai prieš dedant moliūgą į patiekalą reikia jį perpjauti ir išimti vidurius, t.y. sėklas. Ir naudoti tik moliūgo minkštimą. O štai aliejinius moliūgus galima iš karto pjaustyti ar tarkuoti kartu su sėklomis. Sutaupoma daug darbo ir maistas praturtinamas riebalais, baltymais, mikroelementais ir kitomis medžiagomis esančiomis sėklose, taip pat pagerėja skonis. Kol moliūgas dar visai jaunas, neprinokęs, tai jį galima netgi kartu su odele pjaustyti. Problema tik ta, kad tokioje būklėje moliūgai būna labai trumpą laiką – maždaug mėnesį – ir kaip tik tada – vasaros pabaigoje – kada ir taip daržuose pilna ko valgyti. Bet keletą kartų per vasarą pasinaudoti tokiu privalumu yra tikras malonumas. O kai odelė jau sukietėja, tai dar kurį laiką galima aliejinius moliūgus valgyti neišimant sėklų. Bet vėlgi – neilgas tas laikas, nes aliejinės moliūgų veislės prasčiau už kitas laikosi. Tai ko gero yra dėl to, kad jų sėklos neturi tos apsauginės luobelės. Kiti moliūgai išsilaiko kambario temperatūroje iki gegužės mėnesio, o aliejinius reikėtų sudoroti iki gruodžio, sausio, kad sėklos viduje moliūgo nesudygtų ir neapkartintų viso moliūgo.

Čia jau trečia detalė. Reikėtų rinktis tokius moliūgus, kurie laikosi iki gegužės, nes tada juos šviežius, nekonservuotus galime naudoti nuo rugpjūčio iki gegužės, t.y. apie devynis mėnesius. O per tiek laiko galima suvartoti žymiai daugiau moliūgų, nei jeigu jie laikytųsi tik iki gruodžio ar vasario. Moliūgai yra pirmos kategorijos daržovė, nes juos labai lengva auginti ir jie duoda didžiulį derlių. Todėl, norint mažiau dirbti, reikėtų jų suvartoti kuo daugiau, kad reikėtų auginti kuo mažiau žemesnės kategorijos daržovių, pavyzdžiui, salotų. Jeigu pažiūrėsite į derlingumo lenteles, tai pamatysite, kad vienos daržovės iš kvadratinio metro galima gauti du kilogramus, o kitos – dvidešimt. Moliūgai yra ta kultūra, kurios verta kuo daugiau įsileisti į savo dietą.

Ketvirta detalė yra moliūgo minkštimo skonis. Aš pasirinkau vieną seniausių aliejinių moliūgų veislių – “Miranda“. Lietuvoje ji buvo populiariausia. Dabar galima jų gauti įvairesnių – “Olga“, “Danaja“, “Golosemiannaja“, “Hamlet“, “Herakles“, “Apetit“. Ta pati “Miranda“ skirtingų gamintojų parduodama su skirtingų charakteristikų aprašymais, kad atrodo, jog tai visai kita veislė, nors pavadinimas tas pats. Dažniausiai aliejiniai moliūgai būna gelsvos spalvos, t.y. panašūs į cukinijų. Ir skonis panašus į cukinijų, t.y. beskonis. O kaip tik šito ir reikėjo mano šeimai. Morkinės spalvos moliūgai dažnai turi skanų moliūgų skonį ir juos įdėjus į patiekalą šis nusidažo moliūgo poskoniu. To neatsitinka su cukinijomis ir aliejiniais moliūgais. Jie beskoniai. Juos galima dėti į visus patiekalus ir jie beveik nepakeičia patiekalo skonio. Tai dar vienas pliusas mūsų atveju.

Penkta detalė – moliūgo minkštimo storis. Jeigu minkštimo storis 2 centimetrai, tai labai neefektyvu jį apdoroti. Pjaustai pjaustai valandą laiko, o pripjaustai tik pusę puodo. Daug mano draugų moliūgus renkasi būtent pagal moliūgo minkštimo storį. Tokio pat dydžio moliūgas, jeigu jis turi daug minkštimo (“mėsos“) bus sunkesnis už tą, kuris viduje tuščias ir palikęs daug vietos sėkloms. Storasieniai – žymiai efektyvesni apdorojimo prasme. Su jais mažiau darbo. Draugai renkasi pelenės karietos formos moliūgus. Kitas variantas – kriaušės formos moliūgai. Jie turi labai nedaug sėklų ir tik išplatėjime. Visur kitur – vien “mėsa“. Deja, aliejiniams moliūgams šioje vietoje didelis minusas. Miranda turi du-tris centimetrus minkštimo. “Olga“ turi gal dvigubai daugiau.

Šešta detalė – moliūgo odelė. Kad moliūgas ilgai laikytųsi, ji būna arba labai stora arba padengta vaškiniu sluoksniu. Iš Argentinos parvežiau labai skanių moliūgų veislę. Ji labai patiko mano draugui. Skanus, gerai laikosi per žiemą. Minusas tik toks, kad prinokusį jį reikia kapoti kirviu. Su peiliu neįveiksi. Štai toks nepatogumas. Todėl reikėtų ieškoti tokių, kurie ir išsilaiko iki gegužės mėnesio, ir su plona lengvai įveikiama odele. Būna netgi tokių moliūgų, kurių ir subrendusi odelė yra valgoma. Priedo yra tokie moliūgai, kurie gali išsilaikyti net keletą metų kambario temperatūroje ir prapjovus – tinkami valgyti. Veislės nežinau, bet ji vadinama Svajūno moliūgais, nes gauta iš jų pirminio augintojo – Svajūno.

Septinta detalė – moliūgų dydis. Naujokai džiaugiasi, jeigu užauga didelis didelis moliūgas. Profesionalai žino, kad daug patogiau užsiauginti daug, bet mažų moliūgėlių. Didelį moliūgą galima suvartoti tik per mėnesį, o prapjovus jis ima staigiai gesti. To neatsitinka su mažais moliūgėliais, kuriuos prapjovęs suvartoji per kartą ar du.

Aštunta detalė – moliūgo vegetacijos periodas, t.y. per kiek dienų jis užauga. Moliūgai bijo šalnų, tad jie turi sutilpti į tuos kelis mėnesius be šalnų. Kauno raj., Pajūryje, miestų teritorijose, prie didelių vandens telkinių šalnų būna mažiau, tad čia lengvai užauga visų veislių moliūgai. Tačiau yra vietų kur sulaukiame šalnų birželio 22 dieną, t.y. per patį vidurvasarį. Įsivaizduokite – Kaune paskutinė šalna gegužės mėnesį, jau išdygę moliūgai, o mes juos sėti galime tik po mėnesio, nes pas mus dar tikrai tikrai bus šalnos ir arba juos reikės kuo nors dengti arba jie nušals. Būtina žinoti savo vietovės vegetacijos be šalnų periodą, kad galėtum lengvai, be papildomų pastangų auginti moliūgus ir kitas šilumamėges daržoves. Kitas variantas – rinktis tik trumpos vegetacijos moliūgų veisles. Yra moliūgų su 130 dienų vegetacija ir jie jau gali užaugti ne visose vietovėse arba tik šiltesniais metais. O mums juk reikia be didesnių pastangų užsiauginti moliūgus kiekvieną, net ir šaltą lietingą vasarą.

Kitas klausimas – apie sėklų užsiauginimą. Moliūgai lengvai kryžminasi tarpusavyje ar su cukinijomis, patisonais, aguročiais ir dideliais atstumais. Jeigu jūs auginate vieną veislę moliūgų, o jūsų kaimynas už šimto metrų augina cukinijas, tai kitais metais iš jūsų sėklos sėti moliūgai jau gali gautis nebe apvalūs, o kažkas per vidurį tarp cukinijos ir moliūgo bei kitokios spalvos, skonio. Taip atsitinka, nes žiedadulkės nuo kaimyno cukinijų patenka ant jūsų moliūgų žiedų ir įvyksta susikryžminimas. Kaip išvengti susikryžminimo?

Lietuvoje pagrinde auginamos trys rūšys moliūgų:

Cucurbita pepo – paprastieji moliūgai
Cucurbita moshcata – muskatiniai, muskusiniai arba kvapieji moliūgai
Cucurbita maxima – didieji moliūgai

Kiekviena rūšis turi daug įvairių veislių. Rūšys tarpusavyje nesikryžmina. Kryžminasi tik veislės rūšies viduje. Todėl galima paimti vieną veislę iš C.pepo, kitą – iš C.maxima, trečią – iš C moschata ir auginti šias tris veisles šalia ir jos nesusikryžmins, t.y. iš gautų sėklų pasėję gausite lygiai tokius pačius augalus kitais metais. Taigi, teoriškai galima auginti tris skirtingas veisles moliūgų ir išvengti susikryžminimo. Tačiau situaciją apsunkina tai, jog Cucurbita pepo rūšyje yra ne tik moliūgai, bet ir visa likusi kompanija – cukinijos, aguročiai, patisonai. Cukinijų auginimo mažai kas išvengia. Todėl norint, kad nesusikryžmintų mūsų augalai belieka moliūgų veisles rinktis tik iš C.maxima ir C moschata rūšių.

Štai mano minėti aliejiniai Miranda moliūgai yra kaip tik C.pepo skyrelyje. Ir jie susikryžmins, jei aš auginsiu cukinijas ar patisonus. Gaunasi moliūgas su patisono karputėmis arba cukinija su belukštėmis sėklomis. Tad, jeigu auginame cukinijas, tai teks atsisakyti auginti moliūgų veisles iš C.pepo rūšies. Tačiau galima auginti cukinijas ir dvi veisles moliūgų, kurie nėra C.pepo rūšies.

Reikalą gali pagerinti ir tai, kad moliūgų sėklos daigios 4-5 metus (aliejiniai daigūs mažiau – apie 2 metus). Vienais metais galima užsiauginti vienokių veislių, kitais – kitokių ir taip išlaikyti didesnę įvairovę.

Kitas variantas – nekreipti dėmesio kas su kuo kryžminasi ir auginti įvairovę. Tegul kryžminasi. Kai kas iš susikryžminimo gausis blogiau, bet kai kurios variacijos bus netgi geresnės nei buvo. Be to, susikryžminimas įvyksta tik jeigu žiedadulkės nuo vieno augalo patenka ant kito augalo. O juk gali būti ir taip, kad du augalai auga vienas šalia kito, o žiedadulkės nepatenka ant kito augalo. Ir susikryžminimas neįvyksta.

Su agurkais moliūgai nesikryžmina. Turbūt nesate matę kažko per pusę – moliūgo su agurko sėklomis ar agurko su oranžiniu minkštimu.

Dar reikia aptarti moliūgų sėjimo, auginimo, derliaus nuėmimo ir sandėliavimo aspektus, kurie deja netelpa į šį trumpą tekstą.

Jei šis tekstas jums patiko, tai apsilankykite gamtinės žemdirbystės seminaruose. Kaip čia nagrinėjome moliūgus, taip seminaruose nagrinėsime ir visas kitas daržoves bei sodo kultūras.

Visų seminarų anotacijos čia:
https://gerazemdirbyste.wordpress.com/2018/10/11/gamtines-zemdirbystes-seminarai-lapkricio-men-vilniuje-ir-kaune

Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »

Sodai ir miško sodai

krentaobuoliai

Lapkričio 3-4 d. seminaruose kalbėsime apie gamtinės žemdirbystės principus apskritai, lapkričio 10-11 d. seminaruose toliau gilinsimės į kiekvieną daržovę ir laukinį valgomą augalą konkrečiai, o šiuose – lapkričio 17-18 d. – seminaruose gilinsimės į sumedėjusius augalus, t.y. sodo kultūras bei kitus sodybos želdinius.

Programa

Imame kiekvieną vaismedį, vaiskrūmį ir nevaisinį augalą ir tyrinėjame šiais aspektais:

  • Iš kur gauti sodinukų?
  • Kokius medelynus rinktis?
  • Kaip atpažinti kokybišką sodinuką nuo nekokybiško?
  • Kaip pačiam užsiauginti sodinukų?
  • Kaip įsirengti medelyną? Kaip prižiūrėti medelyną?
  • Iš kur gauti sėklų?
  • Kaip gauti geros genetikos sėklų?
  • Kaip dauginti atlankomis ir nupjautomis šakelėmis.
  • Kaip sėti tiesiai į vietą (apeinant medelyno įrengimo procesą).
  • Kokiais atstumais sodinti?
  • Kaip sodinti?
  • Kaip prižiūrėti?
  • Kaip nuimti derlių?
  • Kaip sandėliuoti?
  • Ir, truputėlį, kaip suvartoti…

Taip pat kalbėsim bendromis temomis apie sodus, miško sodus, sodybos želdinius ar pavienių augalų sodinimus.

Seminarai vyks visą lapkričio mėnesį skirtingomis temomis. Visas seminarų anotacijas galite pamatyti čia:
https://gerazemdirbyste.wordpress.com/2018/10/11/gamtines-zemdirbystes-seminarai-lapkricio-men-vilniuje-ir-kaune

Šeštadieniais seminarai vyks Vilniuje, sekmadieniais – Kaune. Galima dalyvauti tik viename bet kurio lygio pasirinktame seminare (kaina 30 eurų už dieną vienam asmeniui mokant iš anksto ir 40 eurų, jei mokama vietoje). Dalyvaujant daugiau nei viename seminare taikomos nuolaidos. Antram seminarui – 5 eurų nuolaida. Trečiam seminarui – 10 eurų nuolaida. Taip pat taikomos nuolaidos šeimoms ar poroms (seminaro kaina tada tik 20 eurų vienam žmogui visais atvejais).

Seminarus ves Laimis Žmuida.

Seminarai vyks lapkričio 3, 10, 17 ir 24 d. Vilniuje ir lapkričio 4, 11, 18, 25 d. Kaune.

Seminarai vyks nuo 9:00 iki 16:00. Su pietų pertrauka apie 12:00 valandą. Maistas suneštinis.

Visais atvejais būtina registracija, nes vietų skaičius ribotas. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com.

Renginiai Facebooke:

Vilniuje (šaštadieniais)

  1. Apie gamtinę žemdirbystę lapkričio 3 d.: https://www.facebook.com/events/726457764367515
  2. Apie kiekvieną daržovę atskirai lapkričio 10 d.: https://www.facebook.com/events/1896818960626607
  3. Apie sodus ir miško sodus lapkričio 17 d.: https://www.facebook.com/events/598530127234282

Kaune (sekmadieniais)

  1. Apie gamtinę žemdirbystę lapkričio 4 d.:  https://www.facebook.com/events/451317582060665
  2. Apie kiekvieną daržovę atskirai lapkričio 11 d.: https://www.facebook.com/events/347491959405656
  3. Apie sodus ir miško sodus lapkričio 18 d.: https://www.facebook.com/events/2227267154210135

Forest_Garden_Labeled

Įrašyta kategorijoj Be kategorijos. Leave a Comment »