Sepp Holzer – permakultūros Europoje pradininkas


Josefas Holceris yra Austrų kilmės fermeris, autorius ir tarptautinis natūralios agrokultūros konsultantas. Kilęs iš ilgos fermerių giminės, 1962 metais jie perėmė savo tėvų kalnų fermą ir tapo ekologinio ūkininkavimo (permakultūros) dideliuose aukščiuose (1100-1500 m. virš jūros lygio) pradininku. Sepp dar vadinamas „fermeriu maištininku“ nes laikėsi savo ūkininkavimo metodų net ir tuomet, kai teko mokėti baudas ir jam buvo grasinama kalėjimu, pavyzdžiui už tai, kad atsisakė genėti vaismedžius (negenėti vaismedžiai atlaiko tokius sniego krūvius, nuo kurių dirbtinai suformuoti medeliai lūžta).

Taip pat jis yra sukūręs vienus iš geriausių pavyzdžių pasaulyje, kaip tvenkiniai naudojami šviesos atspindėjimui padidina pasyviai saulės energija apšildomų struktūrų naudingumą. Šiuo metu jis toliau vysto savo fermą „Der Krameterhof“ ir joje bei kitose šalyse veda permakultūros („Holzer Permaculture“) seminarus. Jo ferma Alpėse, dabar išsiplėtusi iki 45 hektarų ploto miško sodų, apima 70 tvenkinių ir dažna yra laikoma vienu iš nuosekliausių permakultūros pavyzdžių pasaulyje.

Holzerio permakultūra išsivystė atskirai nuo tradicinės permakultūros ir yra ypatingai verta dėmesio, nes išaugo tiesiogiai iš praktinio ūkininkavimo taikymo, visiškai atskirai nuo mokslinės bendruomenės. Dar būdamas jaunuoliu Josefas eksperimentavo su savo krašto vietiniais augalais ir mokėsi iš savo pastebėjimų.

„Der Krameterhof“ puikiai pademonstruoja, kaip ūkis gali išmaitinti bendruomenę nenualindamas dirvos ir leisdamas ūkininkui užsidirbti pragyvenimui. Prieš 40 metų, gerokai anksčiau, nei terminas „Permakultūra“ tapo žinomas, Seppas Holzeris ėmė kurti savo svajonę: komerciškai perspektyvų, ekologišką ūkį. Šiandieną, jis turi vieną didžiausių veikiančių ekologinių verslų Europoje. Jis pavertė savo „pušų dykumą“ į ūkį sukuriantį sveiką produkcijos perteklių, leidžiantį apsirūpinti vandeniu ir energija, išmaitinti vietinę bendruomenę, bei aplinką palaikančią gyvūnų ir augalų įvairovę, derlingą dirvą.

Jau vaikystėje studijuodamas aplinkinę gamtą Josefas pastebėjo: kuo didesnė augalų įvairovė, tuo mažiau parazitų ir stabilesnė sistema. Šį principą jis pritaikė „Der Krametehof“, visus augalus sugrupuodamas į taip vadinamas augalų šeimas. Dažnai tokį augalų derinimo metodą jis taiko labai ekstremaliai: kibire sumaišo 30-ies ar daugiau rūšių augalų sėklas ir pasėja jas į didoką žemės plotą. Vėliau išaugęs spalvingas chaosas turi paskirtį: augalai suteikia vieni kitiems reikiamą palaikymą – drėgmę, deguonį, maisto medžiagas – vieno augalo išskiriamą produkciją pasisavina kiti. Taip Holzeris sutaupo daug darbo – augalai patys vieni kitus tręšia ir drėkina.

Sepp Holzer: „Jei turite tinkamą vegetaciją – nesvarbu, tai vaismadžiai, ar daržovės, – pamatysite, kad augalai nuostabiai patys save reguliuoja. Tam reikalingi augalai su giliomis, vidutinėmis ir plokščiomis šaknimis. Pavyzdžiui, augalai giliomis šaknimis pakelia ir garina drėgmę iš kelių metrų gylio, taip apsaugodami augalus plokščiomis paviršinėmis šaknimias nuo išdžiūvimo. Taip augalai pasirūpina vieni kitais, taigi jei tinkamai dirbate su žeme, jums nebereikia pergyventi, kad dirva bus per sausa ar per drėgna… Tereikia įsiklausyti ir stebėti, tai – visų svarbiausia. Sukūrus natūralius, ciklus, stebint ir mokantis iš gamtos, kiekvienas augalas, kiekvienas gyvūnas dirbs jūsų naudai. Tuomet jums nebereikės didelių plotų – gerokai mažesnis žemės lopinėlis leis sėkmingai išsilaikyti.“

Esate minėjęs pirmykštes sėklas, ypač senovinę sibirinę kukurūzo rūšį, kaip energijos ir informacijo nešėją. Kaip tai bendrai siejasi su ūkininkavimu?

Atlikus eksperimentą paprastoje dirvoje su išvesta (hibridine) sėkla ir sibirine, pastebiu, kad hibridinis kukurūzas auga prastai. Tuo tarpu sibirinė sėkla turi labai daug energijos. Ją taip pat galima pasėti paprastoje, netręštoje dirvoje ir nereikia nieko daryti – tik stebėti. Jau po savaitės ar dešimties dienų ji staiga ims gręžte gręžtis į dirvą. Vien tokio stebėjimo turėtų pakakti akims atverti.

Taigi sibirinė sėkla turi daugiau gyvybinės jėgos?

Daugiau energijos. Tai natūrali informacija. O išvesta sėkla jau yra kvaila. Taip pat yra ir su augalais, gyvūnais ir žmonėmis – mes nesame išimtis. Lygiai kaip narvuose auginamos vištos, kurios išleistos į lauką tiesiog mirtų, taip pat yra ir su daugeliu žmonių. Išėję iš miesto jie nieko nebežino – laukinėje aplinkoje jie tiesiog numirtų. Taip gyvenime tampama aukomis.

Kalbėjome apie sėkloje slypinčią energiją. Kaip, jūsų nuomone, tai siejasi su mūsų
valgomu maistu?

Mano akimis, didžioji dalis to, ką valgome, nėra maistas – tai tik skrandžio užpildas. Jame nėra jokios informacijos ir jokios energijos. Gyvas maistas įmanomas tik per augalų įvairovę. Tuomet tame maiste yra energija ir informacija. Toks maistas jums taps vaistais.

Straipsnis paruoštas pagal informaciją iš oficialaus Krameterhof puslapio, bei Heidi Smith interviu su J.Holzeriu (pilnas straipsnis čia).

Šaltinis: www.vienaragis.lt naujienlaiškis 2011, Nr. 2.

Vienas atsakymas to “Sepp Holzer – permakultūros Europoje pradininkas”

  1. asta Says:

    Sveiki!Karta jau bandziau uzsiregistruoti jusu tinklalapyje,bet-nepavyko,tikiuosi,kad si karta viskas bus gerai


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: