Su dirva elkimės, kaip su savo pilvu


Tęsiame pokalbį su gamtinės žemdirbystės Lietuvoje pradininku Sauliumi Jasioniu. Šįkart kalbėsime apie tai, kodėl serga augalai, kodėl ekologiškai auginamose daržovėse yra daug nitratų ir kodėl su dirva reikia elgtis, kaip su savo pilvu.

Reikia įdirbio

Ūkininkaujant gamtinės žemdirbystės metodu, pasakoja S. Jasionis, lysvių nereikia nei kasti, nei ravėti. Jos iš rudens storai padengiamos mulčiu ir paliekamos per žiemą. Pavasarį, kai ateina laikas sėti, mulčias nuimamas (galima jį tiesiog pastumti į tarplysvius), o po juo laukia minkšta, puri žemė.

Jasioniai, pavyzdžiui, morkas sėja plačiais tarpueiliais, o kai šios sudygsta, į tarpueilius sukrauna žolę. Iki šiol Jasioniai morkas retino, tačiau pastaruoju metu sėja į specialią juostą su skylutėmis — nereikia nė retinti.

Ar iš tiesų derlius taip ūkininkaujant yra žymiai didesnis, nei įprastai?

Pašnekovas neslepia — reikia įdirbio. Galbūt nei pirmaisiais, nei antraisiais metais didelio (ar didesnio nei įprastai) derliaus nebus. Kai kurie gamtine žemdirbyste užsiimantys S. Jasionio draugai tikino žymų pagausėjimą pajutę tik penktaisiais metais.

Derlių padidina užuovėja

Tačiau esama paprastų būdų, kaip gerokai padidinti derlių. Anot S. Jasionio, darže būtinas dalykas yra užuovėja. „Kuo mažiau vėjo, tuo didesnė prie žemės susidarys anglies dvideginio koncentracija“, — aiškina pašnekovas.

Užuovėjai sukurti galima naudoti lysvių atitvėrimus. Mulčiuotas lysves galima aptverti 40-50 cm aukščio polietileno tvorele ir sudaryti tarsi šiltnamiuką — tai esą smarkiai padidina derlių.

Užuovėjai gali būti naudojama bet kas, per ką vėjas neperpučia — gyvatvorės, daržas gali būti segmentuojamas aukštesniais augalais, agrastais, krūmais. Svarbiausia, anot S. Jasionio, pasiekti, kad pažeme nebūtų horizontalių oro srautų. Todėl labai racionalu apskritai vietoj tiesių lysvių daryti lenktas, apvalias, mat yra žinoma, kad vėjas ratu niekada nepučia.

Atsisakė šiltnamių

Pradėję ūkininkauti gamtinės žemdirbystės metodu, Jasioniai atsisakė šiltnamių, mat šie neleidžia išauginti kokybiškų pomidorų vien dėl to, kad juose po stiklu ar plėvele patenka nepilnas spektras šviesos.

Pomidorus augina paprastai kaimiškai lauke, jų skonis nuo šiltnamiuose auginamų esą labai skiriasi.

Ar derlius nesupūva? S. Jasionis kalbas, kad lauke rasos ir lietūs pūdo pomidorus, vadina mitu.

Ekologinis ūkininkavimas sukelia nitratų perteklių

S. Jasionis siekia, kad daržininkas ne aklai sektų patarimais ar tradicijomis, bet žinotų, kuo maitinasi augalai ir suprastų, kad augalų maistas yra ne žemėje. „Todėl bet kokios organinės medžiagos, kaip antai komposto ar mėšlo, įterpimas į dirvą daro daugiau žalos, nei naudos“, — sako pašnekovas.

Anot S. Jasionio, ekologiškai auginamos daržovės turi nitratų perteklių (tai dabar esą ir išlindo), nes kitaip ir būti negali. „Nitratų perteklius ekologinėje žemdirbystėje visada buvo ir bus. Sveikiau turbūt būtų tręšti daržoves, gerai apskaičiavus mineralinių trąšų normas, taip bent gausime ne nuodingą produktą“, — aiškina pašnekovas.

Ekologinis ūkininkavimas, tręšiant mėšliuku, anot S. Jasionio, sukelia nitratų perteklių (ypač jei oras labiau apsiniaukęs) jau vien dėl to, kad fotosintezei ir gliukozės gamybai truks anglies dvideginio.

Apskritai, tikina pašnekovas, visose tradicinės žemdirbystės formose, kur nėra dirvos paklotės, trūksta anglies dvideginio, kurį augalai įsisavina tik ištirpusį vandenyje, tai yra per šaknis.

Todėl tradicinėje arba ekologinėje žemdirbystėje anglies dvideginį augalai gauna tik su lietaus vandeniu, o dirbant gamtinės žemdirbystės metodu, augalas visada jo gauna tokią normą, kokia yra reikalinga.

Kompostavimo nuvainikavimas

Kompostavimas, anot S. Jasionio, priešingai tradicinei nuomonei, yra žalingas. Viena vertus, komposte vyksta tas pats procesas, kaip ir mulče: fermentuojama iki huminių junginių ir jame lieka viskas (mineralai, azotas, fosforas), išskyrus anglies dvideginį, kuris proceso metu yra iššvaistomas.

O tai reiškia, kad komposte nelieka pagrindinio augalų maisto. Todėl daržą gerai patręšus kompostu ar perpuvusiu mėšlu (ypač įterpus juos į į žemę) — augalas gauna visko, taip pat ir daug azoto, bet negauna CO2 ir taip kaupia savy nitratus.

„Štai taip ir turime ekologinę žemdirbystę, kuri su ekologija neturi nieko bendra, — sako S. Jasionis, — “Ekos“, jei išverstume, yra aplinka, namai — vadinasi, augalas turi augti tam tikroje natūralioje aplinkoje. O natūrali augalo aplinka yra būtent mikroorganizmų bendruomenė. Jei jos nėra — jokių ekologijų būti negali“.

Ar tai ne mitų griovimas ir tradicinės žemdirbystės žlugdymas?

„Mes nieko nežlugdome — pačios agrotechnikos save sužlugdo, nes amžinai su kažkuo kovoja. Todėl ir ekologinė ir dabar populiarėjanti biodinaminė žemdirbystės turi visą įmanomą augalų ligų sąrašą, o jei augalas serga, vadinasi, kažkas yra negerai“, — tikina S. Jasionis.

Augalai serga dėl streso ir netinkamos mitybos

Kodėl natūralioje ar artimoje natūraliai aplinkoje augantys augalai neserga?

„Tai paprasčiau, negu atrodo“, — sako S. Jasionis.

Augalai, kaip ir žmonės, paprastai suserga dėl stresinių faktorių, o augalui didžiausias stresas yra staigūs drėgmės ir temperatūrų pokyčiai dirvoje (S. Jasionis atkreipia dėmesį — ne ore).

Jei augalas turėtų smegenis, tai jos būtų ploniausiuose šaknų galiukuose, kuriais jis ir reaguoja į aplinką. Lapams tai esą ne taip svarbu. Todėl dirvoje streso neturi būti.

„Kai dirbame tradiciškai, plika žemė nuo saulės išdžiūsta, tada mes ją laistome, po savaitės vėl viskas išdžiuvę — dėl tokios “priežiūros“ augalai serga“, — aiškina S. Jasionis

Ne mažiau kaip žmogui, augalui svarbi yra ir subalansuota mityba. Augalui svarbiausia — kad netrūktų anglies dvideginio. Žinoma, reikšmės turi ir paties augalo atsparumas ligoms, tačiau kuo jis geriau maitinamas, tuo yra atsparesnis.

Svarbu yra pasirinkti ir tinkamas sėklas. „Nieko tokio, jei nusipirksite sėklų parduotuvėje, tačiau reikėtų stengtis užsiauginti savo ar mainytis“, — pataria S. Jasionis.

Patys Jasioniai stengiasi nenaudoti sėklų augalų, kurie auginti dirbtinės apsaugos sąlygomis ir yra praradę savybę saugotis. Neprošal būtų augalus grūdinti, nešti į lauką. O pernai, pavyzdžiui, pomidorus šeima sėjo tiesiai lauke.

Su dirvožemiu elkimės, kaip su savo pilvu

Augalo kokybė ir vaisiaus aromatas, tikina S. Jasionis, vienareikšmiškai priklauso nuo dirvožemio. Pašnekovas garantuoja, kad natūralioje aplinkoje augančios daržovės aromatas ir skonis labai skiriasi nuo tradicinio daržo augalo, ir tą jau galime pajusti pirmaisiais metais. O juk aromatas tai pirmiausiai biologiškai aktyvių medžiagų darbo rezultatas.

S. Jasionis primena, kad biologiškai aktyvias medžiagas kuria ne augalas, o dirvoje esantys mikrobai ir grybeliai. Tad kuo didesnis dirvožemio biologinis aktyvumas, mikroorganizmų darbas, kitaip tariant virškinimas, tuo geresnė kokybė.

S. Jasionis cituoja Aristotelį, kuris yra pasakęs, kad augalo šaknys yra kaip žmogaus žarnos, tik išverstos į išvirkščiąją pusę.

„Jei mūsų žarnynas virškina maistą viduje, tai augalo virškinimo sistema yra dirvožemis. Vadinasi, su dirvožemiu turime elgtis taip, kaip su savo virškinimo sistema“, — sako S. Jasionis ir pajuokauja: juk nė vienas agronomas nevalgo salietros.

(Tęsinys. Bus daugiau)

Nijolė KOSKIENĖ, “Šiaulių kraštas“

PASIRENGIMAS: Jasioniai stengiasi nepirkti sėklų parduotuvėje, o užsiauginti patiems, atsisiųsdinti ar mainytis. Šviesiausiame kampe nuo rudens daiginamos bulvės.

PRIEŽIŪRA: „Dirvą turime prižiūrėti, kaip savo pilvą, o kas jau ten auga, tai šalutiniai dalykai“, — išsako bene pagrindinę gamtinės žemdirbystės taisyklę Saulius Jasionis. Jono TAMULIO nuotr.

Vienas atsakymas to “Su dirva elkimės, kaip su savo pilvu”

  1. Susidomėjusi Says:

    Labai įdomu skaityti, tačiau man kilo toks klausimas. Jei kompostas visai nenaudingas, tai gal galima tiesiai kompostuoti ant lysvės? Na tarkime auginam morkas, ir darzoviu atliekas, skutenas ir pan. supilam tiesiog ant lysvės višaus, su mulčiu, ar vietoj mulčio. Ar tokiu atveju šitos atliekos duotų naudą?


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: