Gamtinė žemdirbystė: gausus derlius ir sveikas dirvožemis

gzbernardinai
Jau praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje Lietuvoje mokslininkai atkreipė dėmesį į žmogaus veiklos sukeltą dirvožemio eroziją. Ūkininkaujant naudojama žemės ūkio technika mechaniškai pažeidžia augalų dangą, taip prarandama daug dirvos, nupustomas arba nuplaunamas derlingiausias dirvožemio sluoksnis. Mokslininkai ragino nebearti erozijos paveiktų laukų, o sodinti ten miškus arba daugiametes žoles. Daugelyje vietų gamta pati „išpildė” šias rekomendacijas ir sustabdė eroziją – eroduotos ir nederlingos dirvos savaime apaugo mišku, daugiametėmis žolėmis ir krūmais, sulaikančiais ir kaupiančiais maistines medžiagas dirvožemyje.

Smarkiai sumažėjusį humusingumą dirvožemio tyrinėtojai neseniai pastebėjo ir ekologiniuose ūkiuose. To priežastis – sutrikusi biologinė medžiagų apykaita dirvožemyje, kai nesugebama kompensuoti su augalų derliumi išneštos biogeninės kilmės medžiagų dalies organinėmis trąšomis. Ar ir čia turėtume leisti gamtai pačiai atstatyti pusiausvyrą? „Taip” – atsakytų gamtinės žemdirbystės šalininkai, Lietuvoje praktikuojantys šį ūkininkavimo būdą jau ne pirmus metus. Užsiimant gamtine žemdirbyste žemė nedirbama – neariama, nekasama, netręšiama ir netgi nelaistoma, tačiau taip išauginti augalai pasižymi ypatinga kokybe, o dirvožemis nepraranda derlingumo. Apie šį netradicinį ūkininkavimo būdą kalbamės su vienu iš gamtinės žemdirbystės pradininkų Lietuvoje Laimiu Žmuida.

Kas yra gamtinė žemdirbystė?

Gamtinė žemdirbystė yra agrotechnika, imituojanti gamtoje vykstančius procesus. Gamtoje egzistuoja simbiotinis augalų mitybos būdas, kuris remiasi augalų simbioze su dirvos mikroorganizmais bei grybais. Tradiciniuose daržuose ir soduose suardoma ši natūrali gamtos sąveika, sudaromos ekstremalios sąlygos, kai augalai ne gyvena, bet tik išgyvena. Iš tikrųjų augalams, norint gauti visas reikiamas medžiagas, būtina kooperuotis su visa dirvožemio gyvų organizmų bendrija. Akivaizdu, kad natūralioje gamtoje, kur žemės niekas nedirba ir netręšia, augalai gerai auga, būna sveiki ir veda vertingus vaisius. Gamtoje dirvožemis nuolat „auga”, jo derlingasis sluoksnis nuolat atsinaujina, o dirbamuose laukuose – nuolat alinamas ir naikinamas. Ūkininkaujant gamtinės žemdirbystės būdu didžiausią darbą atlieka pati gamta.

Kaip ūkininkaujant galima imituoti natūralius gamtos procesus?

Pagrindinės sąlygos sukurti gyvybingą dirvožemio bendriją – laisvas oro patekimas, drėgmė ir maistas. Gamtoje žemė niekada nebūna plika, kaip tradiciniuose ūkininkų daržuose. Ją visada dengia paklotė: samanos, pernykščiai lapai, pernykštė žolė ir pan. Taip dirva niekada neišdžiūsta, per paklotę laisvai cirkuliuoja oras, o pati paklotė – maistas dirvos mikroorganizmams. Mikroorganizmai organiką virškina skirdami į aplinką fermentus. Taip prie augalų šaknų susidaro maistingas sluoksnis, maitinantis visus, kas tik jį pasiekia.

Užsiimant gamtine žemdirbyste dirvožemis nekasamas, nepurenamas, leidžiama susikurti natūraliai struktūrai, kuri užtikrina gerą dirvos kvėpavimą, drėgmę ir sąlygas dirvos gyviems organizmams. Be to, dirva visada turi būti uždengta negyvų augalinių atliekų (sausos žolės, lapų, pjuvenų ar pan.) sluoksniu.

Pagrindinis dalykas, ko reikia turėti – augalinės atliekos (mulčius). Kaip mulčius gali būti naudojama žolė, šienas, šiaudai, stagarai, daržovių atliekos. Visa tai labiau tiks daržams. O krūmams ir medeliams, avietėms ir kitiems sumedėjusiems augalams geriau tinka miško mulčius – pjuvenos, skiedros, medienos gabalai, lentos, lapai, šakelės, drožlės, žievė. Miestuose tam puikiai tinka nukritę lapai, kuriuos žmonės degina ar veža į sąvartynus. Buvusi kasama dirva tiesiog mulčiuojama storu lapų sluoksniu visus metus ir daugiau niekada nedirbama, leidžiant susikurti dirvožemio ekosistemai. Mulčiuotos dirvos beveik nereikia ravėti, nes mažai „piktžolių” sugeba prasikalti pro mulčių, nereikia laistyti, nes, esant temperatūrų skirtumui tarp dirvos ir oro, po mulčiumi kondensuojasi daug drėgmės. Dirva jau po metų tampa puri, joje prisiveisia daug sliekų, visų augalų augimas žymiai pagerėja, jie nustoja sirgti.

Daugiau skaitykite  čia:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-10-24-gamtine-zemdirbyste-gausus-derlius-ir-sveikas-dirvozemis/70944

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: