Atsakymas docentui dėl gamtinės žemdirbystės

permakulturaairijoj

Delfis išspausdino straipsnį, kuriame paminėta gamtinė žemdirbystė:

DELFI: http://grynas.delfi.lt/aplinka/mokslininkai-didziausias-dirvozemio-priesas-godumas.d?id=61316721#ixzz2SaNS11HX

Straipsnyje docentas pasakė tokius žodžius:

“Tokiu būdu ūkininkaujant dirvožemis bus mažiau alinamas, bet gamtinės žemdirbystės atstovai teigia, kad dirvožemio derlingumas nuo to tik didės. Su tuo nenoriu sutikti, nes jie nelabai supranta procesų, vykstančių dirvožemyje.“

Galėčiau lažintis, kad docentas nėra bandęs auginti pagal gamtinę žemdirbystę. Ne tik nėra bandęs. Galėčiau lažintis, kad docentas nėra matęs gamtinės žemdirbystės dirvožemio, todėl šneka nevisiškai žinodamas apie ką šneka. Docentas, kaip mokslo atstovas, neturėtų reikšti nuomonės, kuri susidaryta ne iš eksperimentų ir stebėjimų, o, greičiausiai, iš nuogirdų.

Kiekvienas užsiimantis gamtine žemdirbyste žmogus mato savo darže, kad jo dirvožemis gerėja. Jau pirmais antrais ūkininkavimo metais plika akimi be mikroskopų galima matyti kaip žemė pagerėjo. Joje atsirado daugiau gyvybės, purumo, organikos…

Kviestumėme, docentą, atvažiuoti pačiupinėti žemę. Arba ragintume padaryti eksperimentą savo darže ir sulyginti ekologinės ir gamtinės žemdirbystės dirvožemius. Plika akimi galima pastebėti skirtumus. O jeigu docentas ryžtųsi atlikti mokslinį tyrimą ar gamtinės žemdirbystės dirvožemis gerėja, tai mes, gamtiniai žemdirbiai, būtume ne tik dėkingi, bet išskirtumėme ir premiją už nuopelnus gamtinės žemdirbystės teorijos patvirtinimui.

Viena mokslininkė jau norėjo tirti gamtinę žemdirbystę ir lyginti jos rezultatus su ekologinio ūkininkavimo rezultatais. Į mus kreipėsi dėl konsultacijų. Galiausiai pasitarus su darbo vadove nusprendė pasirinkti kitą daktarinės disertacijos temą, nes  institutas neturi nepatręštos žemės sklypo ir negali atlikti adekvačių ekperimentų.

Taigi moksliniai tyrimai neatlikti ir docentas neturi kuo pasiremti ir, greičiausiai, šneka iš nuogirdų arba, kitaip tariant, nevisai moksliškai.

O docento žodžiai “jie nelabai supranta procesų, vykstančių dirvožemyje“ ragina pasitikslinti ar čia tikrai taip galėjo pasakyti docentas, ar galbūt čia žurnalistai klaidingai interpretavo docento žodžius.

Gamtinė žemdirbystė kaip tik ir gimė iš procesų vykstančių dirvožemyje supratimo. Mes paėmėme mokslininkų darbus ir, jais remiantis sukūrėme naują lietuviškąją gamtinės žemdirbystės mokyklą. Nežinau kiek docentas išmano konkrečiai šioje srityje, bet galime susitikti ir padiskutuoti, kurioje vietoje, anot docento, mes neišmanome dirvodaros procesų. Arba galbūt docentas galėtų raštiškai surašyti kontraargumentus kodėl, anot jo, dirvožemis gamtinės žemdirbystės darže negali gerėti. O mes parašytumėme kurioje vietoje jis klysta arba pasimokytumėme iš docento. Nesvarbu kokia forma vyks diskusija, svarbu, kad ji vyktų moksliškai, su argumentais, kurie yra aprašyti mokslininkų arba pasiremiant eksperimentais, kuriuos galima pakartoti.

O iš savo pusės aš pažadu greitu metu parašyti argumentus kodėl gamtinės žemdirbystės ūkyje dirvožemis gerėja.

Laimis Žmuida

Reklama

4 atsakymai to “Atsakymas docentui dėl gamtinės žemdirbystės”

  1. Saulius Says:

    Žinoma, negalima sakyt, kad apie dirvožemį kažkas turi pilną supratimą, bet taip teigdamas docentas turėtų nurodyt konkrečiai kurioj vietoj GŽ atstovai daro klaidas.

  2. fvbwef Says:

    Docentui masonai sumokės kiek reikės kad jis ir toliau rašytų melą!

  3. gerazemdirbyste Says:

    🙂 Greičiausiai docento niekas nepapirko ir jis nemeluoja. Tiesiog dėl informacijos trūkumo ar todėl, kad staigiai reikėjo atsakyti į žurnalistės klausimą docentas tiesiog suklydo. O pamąstęs prieitų tinkamų išvadų.

  4. Tomas Says:

    Kad to Greenas lt zurnaliste irgi ne itin gerai ikerta apie ka kalba. Kazkada ziurejau laida apie Seppa Holseri. Tai keliais sakiniais apibudindama jo zemdirbystes metoda paminejo eko uki, permakultura ir gamtine zemdirbyste. Ner ka noret, kad paskiau suplaka viska i viena ir gaunasi misraine.


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: