Vieno topinambo istorija. Šiemet radau vieną krūmą topinambų. Jis turėjo 30 stiebų – 10 plonyčių po centimetrą skersmens ir mažiau bei 20 po pusantro centimetro ar du. Stiebų aukštis apie 4 m 20 cm. Pačio krūmo skersmuo apie 70 cm. Iš šio krūmo prikasiau beveik pilną didelį kibirą topinambų gumbų.
Įdomiausia, kad šis topinambų krūmas augo pavėsyje, gaudamas tik kelias valandas tiesioginių saulės spindulių. Priedo dirvožemis – sausas priesmėlis. Ten prieš trisdešimt metų buvo tvartas, tad juodo-rudo priesmėlio apie septyniasdešimt centimetro gylio, bet giliau eina švarus smėlis. O juodžemis nėra visai juodas. Žinau, kad ganėtinai sausa ten.
Topinambo nesodinau, pats išaugo iš išmestų atliekų. Galvoju, kad galėjo jis augti ir du metus. Toje vietoje aš kasu duobes ir sandėliuoju šakniavaisius žiemą. Taigi, topinambui atsitiktinai pašalinu velėną, konkurenciją. Jam atsiranda vietos plėstis. Priedo ten auga varnalėšos, kurios savo dideliais lapais irgi šalina velėną. Bandysiu kitais metais specialiai į tą vietą sodinti topinambus ir derinti su varnalėšomis. Aiškinsiuosi kaip užauginti tokius topinambus sąmoningai.
Sakoma, kad vegetatyviškai dauginant augalo įgyta iš aplinkos sąlygų genetika šiek tiek persiduoda palikuonims. Tad gal kas norėtų šio topinambo šakniavaisių pasisodinti? Gal bus kažkiek gigantinės genetikos užsikodavę gumbuose.
Gamtinė žemdirbystė 
Parašykite komentarą