Gamtinės žemdirbystės seminarai liepą

 

gamtinezemdirbystegh

 

Liepos mėnesį sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio vyks gamtinės žemdirbystės seminarai.

Gamtinė žemdirbystė – pati paprasčiausia žemdirbystės forma, nes daugumą veiksmų už jus gali atlikti gamta. Ji įdirba žemę, palaisto, patręšia, kontroliuoja piktžoles, saugo nuo ligų ir kenkėjų. Svarbiausias seminaro klausimas – kaip tai padaryti praktikoje? Kaip pasikviesti gamtą į talką? Kaip netrukdyti jai ir leisti nudirbti kai kuriuos darbus už mus?

Iliustruojantis pavyzdys – Laimio Žmuidos penkiolikos metų daržas, kuris niekada nekastas, nelaistytas, netręštas, nenaudotos apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų, o piktžolių kiekis sumažintas iki minimumo.

Programa

• Kaip gamtos veiklą atliekamą miškuose ir pievose perkelti į mūsų daržus ir sodus?
• Kas sukas mūsų lysves už mus?
• Iš kur lysvėse atsiranda vanduo kai nelyja?
• Kas tręšia miškus ir pievas? Taip pat patręškite ir mūsų daržus bei sodus!
• Kaip sumažinti išdygstančių piktžolių skaičių iki minimumo?
• Kaip gamta saugo mūsų daržus ir sodus nuo ligų bei kenkėjų?
• Kokie įrankiai naudojami gamtinėje žemdirbystėje?
• Vietos parinkimas daržui ir sodui.
• Kaip įdirbti žemę jos neariant ir nekasant?
• Lysvių ilgis, plotis, orientacija. Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, lysvės banguotu paviršiumi, įgilintos lysvės.
• O kas tarp lysvių – auga žolė ar guli mulčias? Kokio pločio tarpulysviai?
• Kas daroma su lysvėmis pavasarį ir kaip pasėjamos sėklos?
• Viskas apie mulčią. Kodėl mulčiuojame? Koks mulčias geriausias ir patogiausias? Iš kur jo gauti? Koks turėtų būti mulčio sluoksnio storis? Kaip ir kada uždėti mulčią? Mulčias daržui ir mulčias sodui.
• Kaip padaryti, kad ekosistema kontroliuotų ligas ir kenkėjus mūsų lysvėse ir soduose?
• Daržas – kaip laukinė pieva, sodas – kaip miškas. Kokių aplinkos sąlygų reikia daržui ir kokių sodui?
• Praktiniai triukai kaip užsiauginti maisto jo neauginant: laukinis maistas, daugiamečiai kultūriniai augalai, česnakai pievoje, daržo produkcija, kurią paprastai išmetame, o galėtume skaniai suvalgyti.

Seminarus ves Laimis Žmuida.
Seminarai vyks:

Liepos 4 d. (šeštadienį) prie Kauno, netoli Ringaudų.
Liepos 5 d. (sekmadienį) prie Vilniaus, Krūnuose.
Liepos 11-12 d. (šeštadienį ir sekmadienį) tarp Vilniaus, Kauno ir Alytaus, prie Kruonio. Dviejų dienų seminaras – to dar nebuvo! Kaina 50 eur už abi dienas.
Liepos 18 d. (šeštadienį) tarp Klaipėdos ir Kretingos.
Liepos 25 d. (šeštadienį) prie Šiaulių.
Liepos 26 d. (sekmadienį) prie Panevėžio.

Seminarai vyks nuo 10:00 iki 16:00-17:00. Su pietų pertrauka apie 12:00 valandą. Maistas suneštinis.

Dienos kaina vienam žmogui 30 eurų, jeigu sumokama dvi savaitės prieš prieš renginį ir 40 eurų, jeigu mokama vietoje (seminaro metu). Dalyvių skaičius ribotas iki maždaug penkiolikos.

Didysis dviejų dienų seminaras 50 eurų už abi dienas. Nakvynė palapinėse ar kluone. Arba važiuojama namo ir atvykstama kitą dieną.

Visais atvejais būtina registracija, nes vietų skaičius ribotas. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com.

 

RENGINIAI FACEBOOKE:

Liepos 4 d. prie Kauno, Rimgaudų pusėj:
https://www.facebook.com/events/586625201965402

Liepos 11-12 d. DIDYSIS dviejų dienų seminaras tarp Vilniaus ir Kauno:
https://www.facebook.com/events/678149789690704

Liepos 5 d. prie Vilniaus, Krunuose:
https://www.facebook.com/events/591713794815481

Liepos 18 d. tarp Klaipėdos ir Kretingos:
https://www.facebook.com/events/686297065269830

Kaip užsiauginti daržovių sėklų. Mokymai

Kovo 29 d. (sekmadienį) Kaune vyks seminaras “Kaip užsiauginti daržovių sėklų.“

Programa

  • Iš kur gauti sėklų?
  • Kaip atsirinkti veisles tolesniam auginimui?
  • Lengvai auginamos daržovių sėklos.
  • Sunkiau auginamos daržovių sėklos.
  • Vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai augalai.
  • Savidulkiai ir kryžmadulkiai augalai.
  • Kaip apsaugoti augalus nuo susikryžminimo?
  • Kaip apsaugoti augalus nuo artimos kraujomaišos?
  • Kiek metų sėklos daigios?
  • Kaip atrodo prinokusios sėklos?
  • Kiek augalų reikia sodinti norint išlaikyti veislę?
  • Kaip kinta augalai prisiderindami prie klimato?
  • Kas tai yra pasodai?
  • Kaip atrinkti pasodus sodinimui?
  • Kaip sandėliuoti pasodus?
  • Kaip nuimti sėklų derlių ir sandėliuoti sėklas?
  • Kaip užsiauginti konkrečių kultūrų sėklų (pomidorų, žirnių, agurkų…)

Seminarą ves Laimis Žmuida

Seminaras vyks nuo 10:00 iki 16:00-17:00. Su pietų pertrauka apie 12:00 valandą. Maistas suneštinis.

Dienos kaina vienam žmogui 30 eurų, jeigu sumokama savaitė prieš renginį ir 40 eurų, jeigu mokama vietoje (seminaro metu). Dalyvių skaičius ribotas iki maždaug penkiolikos.

Visais atvejais būtina registracija, nes vietų skaičius ribotas. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com.

Renginys Facebooke:
https://www.facebook.com/events/180719983310973

 

Gamtinės žemdirbystės seminarai kovo mėnesį

Vilniuje ir Kaune kovo mėnesį vyks gamtinės žemdirbystės seminarai.

Gamtinė žemdirbystė – pati paprasčiausia žemdirbystės forma, nes daugumą veiksmų už jus gali atlikti gamta. Ji įdirba žemę, palaisto, patręšia, kontroliuoja piktžoles, saugo nuo ligų ir kenkėjų. Svarbiausias seminaro klausimas – kaip tai padaryti praktikoje? Kaip pasikviesti gamtą į talką? Kaip netrukdyti jai ir leisti nudirbti kai kuriuos darbus už mus?

Iliustruojantis pavyzdys – Laimio Žmuidos penkiolikos metų daržas, kuris niekada nekastas, nelaistytas, netręštas, nenaudotos apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų, o piktžolių kiekis sumažintas iki minimumo.

Programa

• Kaip gamtos veiklą atliekamą miškuose ir pievose perkelti į mūsų daržus ir sodus?
• Kas sukas mūsų lysves už mus?
• Iš kur lysvėse atsiranda vanduo kai nelyja?
• Kas tręšia miškus ir pievas? Taip pat patręškite ir mūsų daržus bei sodus!
• Kaip sumažinti išdygstančių piktžolių skaičių iki minimumo?
• Kaip gamta saugo mūsų daržus ir sodus nuo ligų bei kenkėjų?
• Kokie įrankiai naudojami gamtinėje žemdirbystėje?
• Vietos parinkimas daržui ir sodui.
• Kaip įdirbti žemę jos neariant ir nekasant?
• Lysvių ilgis, plotis, orientacija. Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, lysvės banguotu paviršiumi, įgilintos lysvės.
• O kas tarp lysvių – auga žolė ar guli mulčias? Kokio pločio tarpulysviai?
• Kas daroma su lysvėmis pavasarį ir kaip pasėjamos sėklos?
• Viskas apie mulčią. Kodėl mulčiuojame? Koks mulčias geriausias ir patogiausias? Iš kur jo gauti? Koks turėtų būti mulčio sluoksnio storis? Kaip ir kada uždėti mulčią? Mulčias daržui ir mulčias sodui.
• Kaip padaryti, kad ekosistema kontroliuotų ligas ir kenkėjus mūsų lysvėse ir soduose?
• Daržas – kaip laukinė pieva, sodas – kaip miškas. Kokių aplinkos sąlygų reikia daržui ir kokių sodui?
• Praktiniai triukai kaip užsiauginti maisto jo neauginant: laukinis maistas, daugiamečiai kultūriniai augalai, česnakai pievoje, daržo produkcija, kurią paprastai išmetame, o galėtume skaniai suvalgyti.

Seminarus ves Laimis Žmuida.
Seminarai vyks:

Kovo 14 d. (šeštadienį) Vilniuje.
Kovo 15 d. (sekmadienį) Vilniuje.
Kovo 22 d.
(sekmadienį) Kaune.

Seminarai vyks nuo 10:00 iki 16:00-17:00. Su pietų pertrauka apie 12:00 valandą. Maistas suneštinis.

Dienos kaina vienam žmogui 30 eurų, jeigu sumokama dvi savaitės prieš prieš renginį ir 40 eurų, jeigu mokama vietoje (seminaro metu). Dalyvių skaičius ribotas iki maždaug penkiolikos.

Visais atvejais būtina registracija, nes vietų skaičius ribotas. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com.

Renginiai Faceooke:

Kovo 14 d. (šeštadienį) Vilniuje
https://www.facebook.com/events/901719353593152

Kovo 15 d. (sekmadienį) Vilniuje
https://www.facebook.com/events/658714121540746

Kovo 22 d. (sekmadienį) Kaune
https://www.facebook.com/events/1208431839362739

Papildomas seminaras apie sėklų auginimą Kaune kovo 29 d.
https://www.facebook.com/events/180719983310973

 

Pasėti ateitį kviečia Gyvų sėklų šventė

Šį savaitgalį, kovo 9–10 d., Klaipėdos raj., Doviluose (Klaipėdos g.
35) vyks Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“. Kviečiami visi geros
valios žmonės, mylintys Žemę, Gamtą ir Gimtinę, atvykti ir dalintis
patirtimi, sėklomis ir augalais. Sambūrio tikslas – atkurti tradicinį
sveiką gyvenimo būdą, auginti savo sodus, sėklas ir puoselėti aplinką.
Apie augalus, jų įvairovę, savybes, naudojimą pranešimus skaitys
Lietuvos mokslininkai, sodininkai mėgėjai, svečiai iš užsienio. Veiks
mugė. Tarp pranešimų – mainai ir žaidimai, vakaronėje – rateliai ir
sutartinės. Dalis pranešimų bus tiesiogiai transliuojami internetu.
Renginys nemokamas ir draugiškas vaikams. Pristatymai užsienio kalba bus
verčiami. Užsiregistravus yra galimybė nakvynei Doviluose. Skaityti pilną įrašą »

Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

valgomilaukiniaiaigalai

Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

Susipažinsime su arti šimto valgomų augalų ir daugelį jų paragausime. Pamatysime, kad nors valgomų augalų yra daug, tačiau daugumos iš jų neprivalgysi. Jie tiesiog paragavimui, maisto papuošimui, pagardinimui, o tokių augalų, kurių pavalgius galima prisivalgyti iki soties yra tik keliolika. Štai į juos ir susitelksime. Ir svarbiausia ne tik atpažinti, o išmokti SUVARTOTI. Norisi, kad juos ne tik paragautumėte pavasariais, bet kad jie taptų jūsų kasdienio vartojimo produktais kaip dabar kopūstas, morka ar burokėlis.

Kepsime blynus, virsime troškinius ir sriubytes, „lapnosim“ salotas. Mokysimės realiai SUVALGYTI gamtos dovanas ir jomis pasisotinti.

Taip pat susipažinsime su daugiamečiais, daug priežiūros nereikalaujančiais kultūriniais augalais.

Galiausiai – patarimai kaip pas save sklype įsiveisti ragautų augalų.

Preliminari programa:

10:00
Išvykose po apylinkes susipažįstame su:
sauso miško valgomais augalais;
drėgno miško valgomais augalais;
sausos pievos valgomais augalais;
drėgnos pievos valgomais augalais;
vandens augalais;
kultūriniais daugiamečiais augalais.

13:00
Kepsime blynus iš liepų lapų, iš buroklapių, iš garšvų ir iš dilgėlių. Žiūrėsime kuo jie skiriasi;
Virsime tikrą barščių sriubą, ne iš burokėlių, o iš sibirinio barščio;
Virsime troškinį ar kepsime kepinį su varnalėšomis.

14:00
Visa tai pagaminę valgysim ir pirštus laižysim.

15:00
Mokysimės kaip įsiveisti naudingų valgomų augalų pas save.

16:00–18:00
Diskusijos ir kelionė namo.

Dienos KAINA vienam žmogui – 20 eurų. Vietų skaičius ribotas iki dešimties, tad būtina registracija el.paštu: gerazemdirbyste@gmail.com.

VIETA – Ukmergės raj., Veprių apylinkės.

Seminarai rengiami savaitgaliais gegužės 6 ir 7, gegužės 20 ir 21, bei gegužės 20 ir 21 dienomis.

Gamtinės žemdirbystės seminarai inTegra House

nina_buday_shutterstock_girl_with_carrots_full_width

Balandžio 22 (šeštadienį) ir balandžio 23 (sekmadienį) vyks gamtinės žemdirbystės seminarai Vilniaus rajone. Abu seminarai vienodi, tik diena skiriasi.

Gamtinėje žemdirbystėje vadovaujamės principais nukopijuotais nuo gamtos. Kuo daugiau gamtos principų pritaikome, tuo gamtiškesnę kokybę gauname. Šio, įvadinio, seminaro metu detaliai išnagrinėsime du pagrindinius nukopijuotus principus – mulčiavimą ir ekosisteminius ryšius.

• Koks mulčias tinka daržui ir koks sodui?
• Švarus ir nešvarus mulčias.
• Greitas ir lėtas mulčias.
• Turtingas ir skurdus mulčias.
• Mulčio įvairovė (žoliapjovės žolė, šienas, šiaudai, pjuvenos, spygliai, žievės, lapai…)
• Kokiu mulčiu patogiausia mulčiuoti?
• Mulčiavimo kriterijai (koks turėtų būti mulčio sluoksnis).
• Iš kur gauti mulčio?
• Mulčio funkcijos ir nauda.

• Kaip sukurti ekosistemą darže?
• Ką duoda ekosisteminiai ryšiai daržui?
• Kaip auginti nesugriaunant ekosistemos?
• Lysvių plotis, ilgis, orientacija pagal pasaulio kryptis
• Lysvių tipai: pakeltos, aprėmintos, įgilintos…
• Kaip įdirbti žemę nesugriaunant dirvožemio ekosistemos?
• Kaip paimti mulčią iš gamtos kuo mažiau pakenkiant ekosistemai?
• Kokius vietinių ekosistemų augalus galime naudoti vietoj kultūrinių?

Praktinėje dalyje įrengsime įvairių tipų lysves, pasėsime daržoves, išmoksime mulčiuoti įvairių tipų mulčiu.

DATOS:
Balandžio 22 d. 1 grupė (iki 15 žmonių)
Balandžio 23 d. 2 grupė (iki 15 žmonių)

SEMINARĄ VES:
Laimis Žmuida – gamtinės žemdirbystės praktikas. Panašią programą jau išklausė virš 400 žmonių visoje Lietuvoje.

VIETA:
inTegra House
Ežero gatvė 16, 21343 Subartenai, Vilniaus Apskritis

KAINA:
20 € / 1 žmogui (pietūs, mokymai, 2 pertraukėlės su kava, arbata, užkandžiais). Registracijos mokestis 10 € (įskaičiuotas į renginio kainą). Seminaras vyks visą dieną – nuo 10 iki 17 val.

ŠEIMAI DRAUGIŠKAS RENGINYS:
Jeigu turite vaikų – pažymėkite anketoje. 1 vaiko priežiūra dienai – tik 10 €.

REGISTRACIJA:
https://goo.gl/forms/qphDm68sDC5XMGMm2

Taip pat galima užsiregistruoti el.paštu: gerazemdirbyste@gmail.com

integrahousegght

 

Gamtinės žemdirbystės seminaras Utenoje

utenojey

Rugsėjo 11 d. (sekmadienį) Utenos raj. vyks gamtinės žemdirbystės seminaras.

Seminaras trunka vieną dieną, nuo dešimtos ryto iki ketvirtos-penktos vakaro, su pietų pertrauka. Seminarą vesiu aš, Laimis Žmuida. Seminaro programa apačioje. Dvi-tris valandas skirsime praktikai, t.y. suformuosime lysves, pasėsime daržoves ir apmulčiuosime. Seminaro kaina – 15 eurų. Pietūs suneštiniai. Dalyvių skaičius ribotas, dešimt-penkiolika žmonių, tad būtina išankstinė registracija el. paštu:
migledo108@gmail.com arba tel.: 8 624 36907.

Seminarai vyko ir prie kitų miestų:

Liepos 2 d., Kauno raj., prie Zapyškio, formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 3 d., Prienų raj., važiuojant nuo Kauno link Marijampolės, vilnonėje jurtoje;
Liepos 9 d., Alytaus raj., tarp Prienų, Jiezno ir Alytaus su medaus degustacija;
Liepos 10 d., Druskininkų raj., pas Vaidą Tulabaitę iš ekoūkio „Padusinis“ (su žaliavalgiška vakariene, galima pasilikti nakvoti);
Liepos 16 d., Panevėžio raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 17 d., Šiaulių raj., prie pat Naisių, su vegetariniais pietumis;
Liepos 23 d., Vilniaus raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje su molio-šiaudų namu;
Liepos 24 d., Vilniaus raj., Barūnėliuose su žolinės duonos ir kitų gamtinių produktų degustacija (www.zolynunamai.lt);
Liepos 30 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje;
Liepos 31 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje.

Seminaro programa

Kodėl verta rinktis gamtinę žemdirbystę?
Kaip pasodinti daržus išsaugant gamtą savame sklype?
Kaip įdirbti dirvą ir pasiruošti sėjai?
Lysvių ilgis, plotis, orientacija pagal pasaulio šalis.
Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, įgilintos lysvės ir kiti lysvių tipai.
Lysvių išdėliojimas sklype.
Kuriuos laukinius maistinius augalus verta auginti?
Kuriuos kultūrinius maistinius augalus lengviausia auginti?
Kaip pasėti į lysves?
Kaip užmulčiuoti?
Koks būna mulčias ir su kokiu lengviausia dirbti?
Koks turėtų būti mulčio sluoksnis?
Kaip prižiūrėti augančius augalus?
Kada nuimti derlių ir kaip susandėliuoti?
Kaip suvartoti savo užaugintą maistą?
Gamtos kalendorius. Ką ir kada sėti?
Kaip užsiauginti savų sėklų?
Kaip paruošti daržą žiemojimui?

Norite pasidomėti plačiau? Vykusių gamtinės žemdirbystės mokymų medžiaga patalpinta forume:
http://gz.home.lt.

Taip pat forume galima užduoti ir naujus klausimus apie savo sklypo išplanavimą, daržą ar sodą.

 

Gamtinės žemdirbystės seminarai prie Klaipėdos

gamtinezemdirbystegh

Liepos 30 d. (šeštadienį) ir liepos 31 d. (sekmadienį) Klaipėdos raj. vyks gamtinės žemdirbystės seminarai. Abu seminarai vienodi, skiriasi tik diena.

Seminaras trunka vieną dieną, nuo dešimtos ryto iki ketvirtos-penktos vakaro, su pietų pertrauka. Seminarą vesiu aš, Laimis Žmuida. Seminaro programa apačioje. Dvi-tris valandas skirsime praktikai, t.y. suformuosime lysves, pasėsime daržoves ir apmulčiuosime. Seminaro kaina – 15 eurų. Pietūs suneštiniai. Dalyvių skaičius ribotas, dešimt-penkiolika žmonių, tad būtina išankstinė registracija el. paštu:
gerazemdirbyste@gmail.com.

Seminarai vyks ir prie kitų miestų:

Liepos 2 d., Kauno raj., prie Zapyškio, formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 3 d., Prienų raj., važiuojant nuo Kauno link Marijampolės, vilnonėje jurtoje;
Liepos 9 d., Alytaus raj., tarp Prienų, Jiezno ir Alytaus su medaus degustacija;
Liepos 10 d., Druskininkų raj., pas Vaidą Tulabaitę iš ekoūkio „Padusinis“ (su žaliavalgiška vakariene, galima pasilikti nakvoti);
Liepos 16 d., Panevėžio raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 17 d., Šiaulių raj., prie pat Naisių, su vegetariniais pietumis;
Liepos 23 d., Vilniaus raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje su molio-šiaudų namu;
Liepos 24 d., Vilniaus raj., Barūnėliuose su žolinės duonos ir kitų gamtinių produktų degustacija (www.zolynunamai.lt);
Liepos 30 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje;
Liepos 31 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje.

Seminaro programa

Kodėl verta rinktis gamtinę žemdirbystę?
Kaip pasodinti daržus išsaugant gamtą savame sklype?
Kaip įdirbti dirvą ir pasiruošti sėjai?
Lysvių ilgis, plotis, orientacija pagal pasaulio šalis.
Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, įgilintos lysvės ir kiti lysvių tipai.
Lysvių išdėliojimas sklype.
Kuriuos laukinius maistinius augalus verta auginti?
Kuriuos kultūrinius maistinius augalus lengviausia auginti?
Kaip pasėti į lysves?
Kaip užmulčiuoti?
Koks būna mulčias ir su kokiu lengviausia dirbti?
Koks turėtų būti mulčio sluoksnis?
Kaip prižiūrėti augančius augalus?
Kada nuimti derlių ir kaip susandėliuoti?
Kaip suvartoti savo užaugintą maistą?
Gamtos kalendorius. Ką ir kada sėti?
Kaip užsiauginti savų sėklų?
Kaip paruošti daržą žiemojimui?

Norite pasidomėti plačiau? Vykusių gamtinės žemdirbystės mokymų medžiaga patalpinta forume:
http://gz.home.lt.

Taip pat forume galima užduoti ir naujus klausimus apie savo sklypo išplanavimą, daržą ar sodą.

Apie jauną ūkininkę, kuri daržoves augina kitaip

vaidatulabaitegz

Savaitgaliais Druskininkų turgavietėje apsilankę druskininkiečiai ir kurorto svečiai, ko gero, negali nepastebėti originalios iškabos „Padusinis. Gamtinė žemdirbystė“ ir daugumai lietuvaičių dar nepažįstamomis daržovėmis bei salotomis prekiaujančios jaunos ūkininkės Vaidos Tulabaitės. Kardinaliai pakeitusi savo gyvenimą, jauna moteris sako dabar atradusi savo širdžiai mielą veiklą. „Svarbiausia daryti tai, kas tau patinka, nuo ko nepavargsti, o pailsi. Nuo savo veiklos aš nepavargstu, ji mane pakrauna“, – sako kol kas 15-os arų plotuose ūkininkaujanti Vaida, gamtinės žemdirbystės pradininkė Druskininkų krašte, su kuria šįkart kalbėjomės apie netradicinį ūkininkavimą, meilę gamtai ir Druskininkų kraštui.

– Kuo jauną moterį patraukė ūkininkavimas? Iš kur ta meilė gamtai?
– Kiek prisimenu, trauka žemdirbystei prasidėjo dar pradinėje mokykloje. Kartą, radusi gražų žolių kupstelį, jį išsikasiau ir nutariau auginti. Žinoma, paslapčia nuo mamos – kad neišravėtų. Pasisekė – prigijo, subujojo!
O gamta supo visada. Su tėvais teko gyventi įvairiuose kaimuose – jie dirbo kolūkiuose. Didžiąją dalį vaikystė praleidau prie Dusios ežero pas močiutę, unikalios gamtos apsupty.
Maudytis link ežero eidavau pro pelkę – dar dabar, regis, jaučiu tą karštą vasaros dieną garuojančios pelkės kvapą. Be to, aplinkui būdavo tiek augaliukų – gėlyčių, žolelių! Manau, kur augi, kuo gyveni, visa tai tarsi sugeri ir be to neįsivaizduoji savo gyvenimo – meilė gamtai gimė natūraliai.
Žinoma, buvo pertrauka, kai augalų mano gyvenime nebuvo – mokiausi, domėjausi žvejyba, dirbau su žūkle susijusį darbą. Bet dabar vėl grįžau prie ištakų.

– Kur teko studijuoti? Ar studijos buvo susijusios su dabartine veikla?
– Vilniaus Gedimino technikos universitete Statybos fakultete baigiau Nekilnojamo turto vertinimo vadybos studijas. Nedirbau nei vienos dienos pagal specialybę. Tiesa, įgytos žinios pravertė, kai Liepiškių kaime, šalia Ricielių, statėmės namą. Pati projektavau! Kiekvieną centimetrą apskaičiavau, ir viskas šauniai gavosi.
Esu įsitikinusi, kad aukštasis mokslas tikrai gyvenime praverčia, nes plečia akiratį, suteikia žinių, kurios visada reikalingos.
Iki šiol dirbau įvairiausius darbus, teko paragauti ir žurnalistės duonos, pavažinėjau po įvairius Lietuvos miestus. Susipažinusi su būsimu vyru išvykau padirbėti į Norvegiją, ten siūlėme įvairias savo paslaugas. Ir namų tvarkytoja teko padirbti – labai norėjau pamėginti, žinoti, ką tai reiškia. Pabandžiusi supratau, kad tai – ne man. Grįžau į Lietuvą.
Beje, jau seniai norėjau gyventi kaime. Tik reikėjo įkalbinėti ir savo vyrą, miestietį, gimusį ir užaugusį Šiauliuose.

– Dirbant, teko gerokai išmaišyti visą Lietuvą, tačiau apsigyventi nutarėte būtent Druskininkų krašte, įsikūrėte Liepiškiuose. Kodėl?
– Druskininkuose su tėvais apsigyvenau, būdama 13 metų. Man čia labai patiko. Tai unikalus miestas, viliojęs dar tada, kai Druskininkuose tik lankydavome gimines. Pavydėdavau, kad jie čia gyvena, o kai patys čionai atsikraustėme, buvau labai laiminga.
Dirbdama žvejybos srityje, apvažiavau visą Lietuvą, man niekur nebuvo taip gražu, kaip Druskininkuose. Traukė uogų ir grybų turtingi miškai. Be to, gyventi mažame miestelyje paprasčiau.

Vietoje, kurioje dabar stovi mūsų namas, buvo nepraeinami brūzgynai ir šabakštynai. Stovėjo suklypusi bakūžė ir tvartas. Bet tą, nors ir apleistą, erdvę pamačiusi, pajutau, kad man gera, čia aš tarsi namie. Beliko įkalbėti artimuosius. Pati tikrai supratau, kiek reikės įdėti darbo, bet neišsigandau – prie darbo esu pratusi, juk kaime augau! Mums visiems labai patiko mintis išvalyti sodybos teritorijoje esančius užakėjusius tvenkinius ir juos įžuvinti – abu su vyru mėgstame žvejoti.
Taigi lūšnynų nebeliko. Išlyginime teritoriją, iškirtome šabakštynus, senus pavojingus medžius, išvalėme ir sujungėme tvenkinius. Palikome kai kuriuos senus medžius – vyšnias, riešutmedžius – jie puošia teritoriją. Pastatėme namą. Erdvė tapo neatpažįstama. Čia gyvename jau penktus metus.

– Kada ir kodėl jūsų gyvenime atsirado natūralioji žemdirbystė?
– Norėjau širdžiai mielos veiklos ir dirbti pati sau. Žinoma, daug ką išbandžiau, kol atradau tai, ką darau dabar. Kiek save atsimenu, man visada patikdavo būti gamtoje. Norėjau ūkininkauti, tik nenorėjau savo idėjų užkrauti šeimai.
Bet kai ko nors labai nori, kai svajonės pradeda „spausti“ galvą, imi ir darai. Pradėjau skaičiuoti, kiek man reikia visko užauginti ir parduoti, kad galėčiau šiek tiek prisidurti prie turimų pajamų.
Pradėjusi domėtis ūkininkavimu ir paskaičiavusi, kiek uždirba ūkininkai – supratau– gyventi tikrai galima! Ir sąlygos ūkininkauti mūsų krašte, manau, tikrai geros.

Sukau galvą, ką galėčiau užauginti pati. Iš pradžių maniau, kad man užteks auginti braškes ir česnakus – ne bet kaip, o sveikai. Vis daugiau apie gamtinę žemdirbystę interneto platybėse prisiskaičiau. Neilgai trukus supratau, kad man jau neužtenka tik braškių ir česnakų – noriu sveikai auginamų augalų įvairovės. O ir kitiems norėjosi pasiūlyti įdomesnių sveikų daržovių.
Džiaugiausi, kad mano auginti česnakai iš karto tapo paklausūs. Dar auga, bet dauguma jau užsakyti – žmonės juos vertina ir perka. Žinoma, teks šiek tiek pasilikti ir sėklai.
Ateityje noriu gauti EKO ūkio sertifikatą, todėl ketinu pirkti sertifikuotas ekologiškas sėklas.

– Kuo ypatinga gamtinė žemdirbystė?
– Manau, kad tai yra ateities žemdirbystė. Jeigu žmonija norės išgyventi, turės prie jos grįžti. Vien dėl sveikatos.
Juk net ir ekologiškai auginant daržoves, jose vis tiek neužtenka naudingų medžiagų – Lietuvoje dirvos yra per daug nualintos, jose netgi iš viso nėra kai kurių mineralų.

Pasirodo, dirva turi būti biologiškai aktyvi, gyva. Kodėl vertinamos laukinės uogos? Todėl, kad auga natūralioje aplinkoje, gamta pati pasistengia jas pamaitinti. Taip reikia kurti ir savo daržus – žiūrėti į gamtą ir ją atkartoti. Pagrindinis gamtinės žemdirbystės principas – nenualinti dirvos. Negalima išnešti daugiau, nei įneši. Tada piktžolės tampa geržolėmis, jos lieka darže. Tik gerokai paūgėjusios, nuraunamos ir klojamos lysvėje. Ir visų nenurauname – jos „draugauja“ su augalais: saugo nuo saulės ir kenkėjų. Juk kai amarai neturi kuo maitintis, maitinasi mūsų daržovėmis… O juk jie mieliau rinktųsi, tarkime balandas, o ne kokį kopūstą. Aišku, yra išimčių, yra daržovių, kurios nemėgsta augti ten, kur viskas apklota. Tarkime, svogūnai.

Geržolės savo šaknimis gerai išpurena dirvą. Beje, vien išrautų žolių neužtenka, mes dar klojame ir kieme nupjautą veją. Dar naudoju šiaudus – juos perku ir kloju ežiose.

Kitam sezonui ruošiu vien gamtinės žemdirbystės daržą – jis bus 12 arų plote. Žinoma, palyginus su kitais ūkininkais, tai mažos apimtys, tačiau, kaip rankų darbui, manau, tikrai daug.

– Ar skiriasi tokiu būdų užaugintos daržovės nuo mums įprastai auginamų?
– Visi žino, kad žmogui reikia subalansuotos mitybos. Lygiai taip pat ir augalui. Jeigu nuravėsi visą lysvę, paliksi pliką dirvą, tai augalas negaus jam reikalingų maistinių medžiagų, net jei ir patręšime kokiomis cheminėmis trąšomis, kuriose bus tik keli cheminiai elementai. Jų neužteks visaverčiam augimui ir augalas skurs. O jam juk reikia visos Mendelejevo lentelės! Tų medžiagų nepaskirstyti geriau, nei sutverta pačios gamtos.

Pagal gamtinės žemdirbystės principus užaugintos daržovės būna didesnės, jų spalva sodresnė, manau, jos skanesnės.
Žinoma, aš pati šioje srityje dar tik eksperimentuoju, mokausi, tyrinėju, man viskas įdomu.

– Ar žmonės vertina sveikiau užaugintas salotas ir kitas daržoves? Kokia pačios patirtis, prekiaujant turguje?
– Man patinka, kai viskas gražu, tvarkinga, estetiškai pateikta. Aš pati į turgų nevažiuoju tarsi būčiau tiesiai iš daržo – man nepriimtinas toks ūkininkės įvaizdis. Bendraudama su žmonėmis, turiu tvarkingai ir estetiškai atrodyti. Susikūriau įdomesnę iškabą, visiems besidomintiems aiškinu, kaip užaugintos mano daržovės.
Džiaugiuosi, kad yra nemažai žmonių, kuriems įdomi gamtinė žemdirbystė.
Žinoma, ne visi, įprastai auginantys daržoves, supranta, kad tokie gražūs burokėliai gali užaugti be trąšų…
Pastebėjau ir kitą problemą – deja, ne visi turgaus prekiautojai sąžiningi, ne be reikalo žmonės jais nepasitiki.

padusinisgz

Druskininkų turgavietėje, manau, galėtų būti atskiras skyrius, kuriame būtų galima nusipirkti tik pačių ūkininkų užaugintos produkcijos. Dabar gi yra tokių, kurie ir iš Lenkijos atvežtas daržoves ar vaisius pateikia kaip savo pačių užaugintas… Juk žmonės, pirkdami vietinius produktus, linkę mokėti brangiau – tai ar galima juos apgaudinėti? Ypač, kai matai, kad ekologiškų daržovių ar uogų savo kūdikiams ieško jaunos mamytės! Ir už tas pačias lenkiškas braškes kokiai moteriškei moka dvigubai brangiau, manydamos, kad perka ekologiškai augintas uogas…
Manau, reikia gerbti pirkėją ir sąžiningo ūkininko darbą.
Kai kurie pirkėjai, žinoma, priekaištauja, kad mano daržovės brangios. Tarkime, didesnė kopūsto galva kainuoja pusantro euro. Gal ir brangu, bet žiūrint su kuo lyginsi? Palyginkime su kavos puodeliu ar traškučių pakeliu, kurie kainuoja panašiai, tik ar galima lyginti jų maistinę naudą. Juk, pirkdamas kopūstą, gauni ne tik maistą, o kartu ir visą vitaminų bombą. Tai ar tada pusantro euro brangu?
Tie, kas supranta, net nesideri. Kai kurie perka mažiau, bet kokybiškų daržovių.

– Kiek laiko tenka praleisti ūkyje? Juk viską tenka nudirbti rankomis, be technikos…
– Daugiausia darbo pavasarį – tada plušu nuo aušros iki sutemos. Taip ūkininkaudama turiu atiduoti daug jėgų ir laiko. Kol neturiu jokios technikos, viską dirbu rankomis, ir viena. Teko, tiesa, talkininkų samdytis, ūkininkauju dviejuose ūkiuose, viena visko nespėju. Ateityje ketinu įsigyti technikos, kurią, manau, galima įsileisti į gamtinės žemdirbystės plotus, kad darbas pagreitėtų: žolę nupjauti, šiaudus ir šieną išvežioti, vagas suformuoti.

– Kokia gi yra Vaidos, kaip ūkininkės, didžiausia svajonė?
– Kasdien gimsta naujų idėjų. Svajoju sukurti tokį ūkį, kuriame būtų didelė augalų įvairovė. Man reikia tos įvairovės. Iki šiol jos pasigesdavau, nuėjusį į turgų – ten būna tik dažniausiai vartojamų daržovių: bulvės, morkos, agurkai, pomidorai, burokėliai, krapai… O kur visa kita? Kur visos prieskoninės žolės, įdomios daržovės, įvairiausios uogos? Neradusi jų nusipirkti, sumaniau auginti pati. O jei gali auginti sau, tai gali ir kitiems užauginti.
Man įdomu eksperimentuoti, pirkti sėklas ir stebėti, kas užaugs. Smagu, kad atsiranda vis daugiau bendraminčių, noriu, kad jų būtų vis daugiau.
Veiklą, kuri man artima, jau radau. Darbo srity man ramu ir gera. Tai suteikia daug laimės.

Laima Rekevičienė

www.manodruskininkai.lt

Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje!

veggie1

Kviečiu į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

Seminaras trunka vieną dieną, nuo dešimtos ryto iki ketvirtos-penktos vakaro, su pietų pertrauka. Seminarą vesiu aš, Laimis Žmuida. Seminaro programa apačioje. Dvi-tris valandas skirsime praktikai, t.y. suformuosime lysves, pasėsime daržoves ir apmulčiuosime. Seminaro kaina – 15 eurų. Pietūs suneštiniai. Dalyvių skaičius ribotas, dešimt-penkiolika žmonių, tad būtina išankstinė registracija el. paštu:
gerazemdirbyste@gmail.com.

Seminarai prie jūsų miestų:

Liepos 2 d., Kauno raj., prie Zapyškio, formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 3 d., Prienų raj., važiuojant nuo Kauno link Marijampolės, vilnonėje jurtoje;
Liepos 9 d., Alytaus raj., tarp Prienų, Jiezno ir Alytaus su medaus degustacija;
Liepos 10 d., Druskininkų raj., pas Vaidą Tulabaitę iš ekoūkio „Padusinis“;
Liepos 16 d., Panevėžio raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 17 d., Šiaulių raj., prie pat Naisių, su vegetariniais pietumis;
Liepos 23 d., Vilniaus raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje su molio-šiaudų namu;
Liepos 24 d., Vilniaus raj., Barūnėliuose su žolinės duonos ir kitų gamtinių produktų degustacija (www.zolynunamai.lt);
Liepos 30 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje;
Liepos 31 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje.

Seminaro programa

Kodėl verta rinktis gamtinę žemdirbystę?
Kaip pasodinti daržus išsaugant gamtą savame sklype?
Kaip įdirbti dirvą ir pasiruošti sėjai?
Lysvių ilgis, plotis, orientacija pagal pasaulio šalis.
Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, įgilintos lysvės ir kiti lysvių tipai.
Lysvių išdėliojimas sklype.
Kuriuos laukinius maistinius augalus verta auginti?
Kuriuos kultūrinius maistinius augalus lengviausia auginti?
Kaip pasėti į lysves?
Kaip užmulčiuoti?
Koks būna mulčias ir su kokiu lengviausia dirbti?
Koks turėtų būti mulčio sluoksnis?
Kaip prižiūrėti augančius augalus?
Kada nuimti derlių ir kaip susandėliuoti?
Kaip suvartoti savo užaugintą maistą?
Gamtos kalendorius. Ką ir kada sėti?
Kaip užsiauginti savų sėklų?
Kaip paruošti daržą žiemojimui?

Ieškau sodybų gamtinės žemdirbystės seminarams

gamtineszemdirbystesseminaras5

Ieškau sodybų prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šaulių, Panevėžio, Alytaus, kur galėčiau surengti liepos mėnesį gamtinės žemdirbystės seminarus. Sodybos šeimininkams seminarai nemokami. Sodyboje turėtų būti pavėsinė, dengta terasa, namas ar kita pastogė susėsti dešimčiai, penkiolikai žmonių, o taip pat vieta įsirengti dviems bandomosioms lysvėms. Rašykite gerazemdirbyste@gmail.com.

Gamtinė žemdirbystė Klaipėdoje!

veggie1 Vasario 21 dieną (šeštadienį) ir vasario 22 dieną (sekmadienį) Klaipėdoje rengiamos gamtinės žemdirbystės paskaitos. Vasario 21 dieną „Gamtinė žemdirbystė praktikoje“. Vasario 22 dieną „Sėklos: kaip užsiauginti gerų sėklų pačiam“. Paskaitos vyks nuo dešimtos iki penkioliktos valandos su pietų pertrauka. Paskaitas ves – Laimis Žmuida. Dienos kaina 15 eurų. Paskaitų programos žemiau. Dalyvių skaičius ribotas, tad būtina registracija el.paštu: gerazemdirbyste-mailas

Paskaitos „Gamtinė žemdirbystė praktikoje“ programa

Kodėl gamtinėje žemdirbystėje gaunama aukščiausia produktų kokybė ir padaroma mažiausia žala gamtai?
Kaip tai įgyvendinti praktikoje?
Žemės įdirbimo nereikalaujantys augalai.
Augalai, kuriems reikės žemės įdirbimo.
Lysvės. Jų orientavimas pagal pasaulio kryptis.
Lysvių plotis ir ilgis.
Slankiojančios lysvės patogesnės.
Ar reikalinga sėjomaina?
Pakeltos ir įgilintos lysvės.
Aprėmintos lysvės.
Lysvių išdėliojimas sklype.
Kaip sėti į lysves?
Mulčiavimas.
Kodėl mulčiuojame?
Mulčias sodui ir mulčias daržui.
Geras mulčias ir prastas mulčias.
Teisingas mulčiavimas.
Kaip uždėti mulčią ant lysvės?
Iš kur gauti mulčio?
Lysvių priežiūra sezono metu.
Lysvės rudenį ir žiemą.
Lysvės mažuose plotuose (6 a sklypuose)
Lysvės dideliuose plotuose (hektaras ir daugiau)

Paskaitos „Sėklos: kaip užsiauginti gerų sėklų pačiam“ programa

Kur gauti sėklų?
Parduotuvinės ir namų gamybos sėklos. Privalumai ir trūkumai.
Kaip išsirinkti veisles parduotuvėje?
Kaip atsirinkti veisles tolesniam auginimui?
F1 ir H hibridai.
Genetiškai modifikuotos sėklos.
Beicuotos sėklos.
Sėklų mirkymas ir daiginimas.
Sėklų daigumo tikrinimas.
Lengvai pagaminamos sėklos. Vienmečiai augalai.
Sunkiau pagaminamos sėklos. Dvimečiai augalai.
Šakniavaisių, skirtų dauginimui, sandėliavimas. Pasodai.
Kada sodinti šakniavaisius sėkloms? Pasodų auginimas.
Kokią vietą parinkti pasodams?
Kryžmadulkiai ir savidulkiai augalai.
Atstumai, kuriais reikėtų sodinti augalus norint išvengti susikryžminimo.
Sėklų išėmimas (iškūlimas), džiovinimas, sandėliavimas.
Kiek metų daigios sėklos?
Keleto veislių auginimas pramečiuojant, kad nesusikryžmintų.
Dauginimas iš jaunuolių.
Kryžminimas ir naujų veislių kūrimas.
Veislių degradacija ir grįžimas atgal į gamtą.
Mišinių auginimas ir laisvasis kryžminimasis.
Optimali dirvožemio temperatūra reikalinga sėklų dygimui.
Daržovių kilmės regionai.
Sėklos išvedimo ir pagaminimo regionai.
Sodo kultūrų dauginimas sėklomis.
Žiedo sandara ir kryžminimasis.
Sėklų šaldymas (stratifikacija) ir paukščių virškinimo reikšmė kai kurių sėklų dygimui.
Jaunų medelių auklėjimas ir reikiamos genetikos pusės paryškinimas.
Kokią žemę parinkti sodinukams ir daigams auginti?
Dauginimo sėklomis alternatyvos: vegetatyvinis dauginimas.
Literatūra tolimesniam domėjimuisi: anglų, rusų ir lietuvių kalbomis.
Praktika.
Kaip išsirinkti veislę parduotuvėje?
Kaip atsirinkti šakniavaisius tolimesniam dauginimui?

Gamtinė žemdirbystė praktikoje

06613_VeggiesGardeningNov2011

Kviečiame į gamtinės žemdirbystės mokymus vasario 14 d. Kaune ir vasario 15 d. Vilniuje. Paskaitą ves Laimis Žmuida. Paskaitos trukmė: nuo 10:00 iki 16:00. Tai įvadinė paskaita pradedantiems domėtis gamtine žemdirbyste. Sužinosite kaip įsirengti lysves ir kaip į jas pasėti visas daržoves, kad užaugtų gamtinės kokybės produktai. Dienos kaina – 15 eurų.

Vietų skaičius ribotas iki dešimties, tad būtina registracija el. paštu:
gerazemdirbyste-mailas

Programa

Kodėl gamtinėje žemdirbystėje gaunama aukščiausia produktų kokybė ir padaroma mažiausia žala gamtai?
Kaip tai įgyvendinti praktikoje?
Žemės įdirbimo nereikalaujantys augalai.
Augalai, kuriems reikės žemės įdirbimo.
Lysvės. Jų orientavimas pagal pasaulio kryptis.
Lysvių plotis ir ilgis.
Slankiojančios lysvės patogesnės.
Ar reikalinga sėjomaina?
Pakeltos ir įgilintos lysvės.
Aprėmintos lysvės.
Lysvių išdėliojimas sklype.
Kaip sėti į lysves?
Mulčiavimas.
Kodėl mulčiuojame?
Mulčias sodui ir mulčias daržui.
Geras mulčias ir prastas mulčias.
Teisingas mulčiavimas.
Kaip uždėti mulčią ant lysvės?
Iš kur gauti mulčio?
Lysvių priežiūra sezono metu.
Lysvės rudenį ir žiemą.
Lysvės mažuose plotuose (6 a sklypuose)
Lysvės dideliuose plotuose (hektaras ir daugiau)

 

Sėklos: kaip užsiauginti gerų sėklų pačiam? (KLAIPĖDOJE)

seklu mainai

Artėja pavasaris, tad pats laikas pasirūpinti sėklomis. Vasario 22 d. (sekmadienį) Klaipėdoje vyks paskaita apie daržovių ir sodo kultūrų sėklas. Paskaitą skaitys Laimis Žmuida. Paskaitų trukmė: nuo 10:00 iki 15:00 val. su pietų pertrauka. Kaina 15 eurų.

Registruotis el. paštu gerazemdirbyste-mailas

Programa

Kur gauti sėklų?
Parduotuvinės ir namų gamybos sėklos. Privalumai ir trūkumai.
Kaip išsirinkti veisles parduotuvėje?
Kaip atsirinkti veisles tolesniam auginimui?
F1 ir H hibridai.
Genetiškai modifikuotos sėklos.
Beicuotos sėklos.
Sėklų mirkymas ir daiginimas.
Sėklų daigumo tikrinimas.
Lengvai pagaminamos sėklos. Vienmečiai augalai.
Sunkiau pagaminamos sėklos. Dvimečiai augalai.
Šakniavaisių, skirtų dauginimui, sandėliavimas. Pasodai.
Kada sodinti šakniavaisius sėkloms? Pasodų auginimas.
Kokią vietą parinkti pasodams?
Kryžmadulkiai ir savidulkiai augalai.
Atstumai, kuriais reikėtų sodinti augalus norint išvengti susikryžminimo.
Sėklų išėmimas (iškūlimas), džiovinimas, sandėliavimas.
Kiek metų daigios sėklos?
Keleto veislių auginimas pramečiuojant, kad nesusikryžmintų.
Dauginimas iš jaunuolių.
Kryžminimas ir naujų veislių kūrimas.
Veislių degradacija ir grįžimas atgal į gamtą.
Mišinių auginimas ir laisvasis kryžminimasis.
Optimali dirvožemio temperatūra reikalinga sėklų dygimui.
Daržovių kilmės regionai.
Sėklos išvedimo ir pagaminimo regionai.
Sodo kultūrų dauginimas sėklomis.
Žiedo sandara ir kryžminimasis.
Sėklų šaldymas (stratifikacija) ir paukščių virškinimo reikšmė kai kurių sėklų dygimui.
Jaunų medelių auklėjimas ir reikiamos genetikos pusės paryškinimas.
Kokią žemę parinkti sodinukams ir daigams auginti?
Dauginimo sėklomis alternatyvos: vegetatyvinis dauginimas.
Literatūra tolimesniam domėjimuisi: anglų, rusų ir lietuvių kalbomis.

Praktika.
Kaip išsirinkti veislę parduotuvėje?
Kaip atsirinkti šakniavaisius tolimesniam dauginimui?

Intensyvūs praktiniai gamtinės žemdirbystės kursai

vegetable-garden

Rengiami intensyvūs metų trukmės gamtinės žemdirbystės kursai. Žinios ir įgūdžiai bus įgyjami žemiau išvardintų praktikų metu. Be žinių ir praktinių įgūdžių dalyviai kursų pabaigoje automatiškai gauna dar ir tokius rezultatus:

1. Atsirinktos kultūros tolimesniam auginimui.
2. Įrengtas medelynas. Kitais metais kursų dalyvis turės visus sodo kultūrų sodinukus ir galės pasisodinti nemokamą sodą ir kitus želdinius.
3. Gaunamas daržovių derlius.
4. Įdirbama žemė sodui sodinti ir kitų metų daržams.
5. Pasodinama dalis sodo ir kitų želdinių iš gamtoje rastų savaiminukų.
6. Pasodinama medelių ir krūmų malkoms, statyboms, buičiai. Karklų derlius po ketverių metų, medžių skirtų malkoms – po 10–15 metų, statyboms – po 20–40 metų.

Baigusiems kursus įteikiami diplomai. Kursų kuratorius Laimis Žmuida. Į kursus priimami pavieniai asmenys ir šeimos. Kursų dalyviai privalo turėti ne mažesnį kaip vieno hektaro žemės sklypą, automobilį (ar kaip kitaip susiorganizuoti savo mobilumą), daug laisvo laiko, kad galėtų atlikti visas praktikas ir stiprią motyvaciją.

Praktika.

Sausis-vasaris-kovas

Gauti sėklų, jas susirūšiuoti ir pasiruošti pavasario sėjai.
Pasidaryti daržo planą.
Gauti dvimečių šakniavaisių pasodams, t. y. sėklų auginimui. Atsirinkti geras veisles ir tinkamus dauginimui šakniavaisius.
Susirasti ir pasižymėti apylinkėse savaiminius gamtoje išdygusius vaismedžius ir vaiskrūmius, kuriuos pavasarį perkelsime į savo sklypą.
Nusižiūrėti miško medžius, savaiminukus, kuriuos sodinsime ateičiai – malkoms, buities reikmenims ir statyboms.
Pasėti ilgesnės vegetacijos kultūras į lovelius ant palangės.

Kovas-balandis

Susigrėbti šieną.
Suformuoti lysves.
Susodinti pasižymėtus sodo ir miško medžius, krūmus.
Pasėti pirmąsias daržo kultūras.

Gegužė-birželis

Pasėti vėliau sėjamas ir šalnų bijančias kultūras.
Prižiūrėti daržą: apšienauti, apravėti, numulčiuoti, paremti aukštaūgius augalus.

Birželis-liepa-rugpjūtis

Surinkti daržovių sėklas iš savo daržo.
Prisirinkti uoginių kultūrų sėklų medelynui. Važiuojame į sėklų rinkimo ekspedicijas.
Nuimti derlių ir jo vietoje pasėti naujas kultūras, kurios dar užderės iki žiemos.
Pasėti surinktas sodo kultūrų sėklas. Pradedam medelyną.

Rugpjūtis-rugsėjis-spalis

Pasėti šiltą dirvą mėgstančius daugiamečius augalus – rabarbarus, žieminius svogūnus.
Pasodinti spygliuočius.
Nuimti pagrindinį derlių darže.
Pasėti žiemkenčius ir česnakus.

Spalis-lapkritis-gruodis

Pasodinti sodo ir miško medžių.
Pasėti į medelyną antrą sėklų partiją.
Pasėti prieš užšąlant pastarnokus, špinatus, morkas vasariniam derliui.

Išvardintos praktikos iš pažiūros labai lengvos, tačiau norint atlikti vieną iš jų prieš tai reikia įgyti daug žinių bei gebėjimų. Pavyzdžiui, gali atrodyti, jog susirasti vaismedžių apylinkėse ir juos persisodinti į savo sklypą yra paprasta, tačiau norint tą padaryti reikia daug žinių:

Kokių apskritai sodinukų būna gamtoje?
Kokia nauda gaunama iš pasirinkto augalo? Gal neverta jo sodinti, jei derlius mažas?
Reikia išmokti atskirti augalų rūšis pagal kamieno spalvą, šakų ir pumpurų išsidėstymą, medelio formą, nes lapų tuo metu kai persodinama nėra.
Reikia išmokti atskirti gerą sodinuką nuo blogo. Vienas bus geriau išsivystęs, kitas blogiau ir gal pastarojo neapsimoka imti.
Reikia išmanyti kaip medeliai kryžminasi, kad galėtum išsikasti naudingą formą. Reikia išmanyti žiedo sandarą ir apsidulkinimo procesą.
Reikia žinoti kaip iškasti medelį ir kaip jį pasodinti.
Reikia žinoti kada geriausia pasodinti.
Reikia žinoti kokios dirvožemio sudėties ir kokio drėgmės kiekio jam reikia. Kokio dirvožemio rūgštingumo.
Reikia žinoti kaip medeliai auklėjami norint paryškinti vieną ar kitą jo turimos genetikos atšaką.
Reikia žinoti kokio aukščio jis užauga, kokio pločio jo laja, kiek vietos jis užims, koks jo gyvenimo amžius.
Reikia žinoti ką galima sodinti šalia šio medelio.
Taip pat reikia išmanyti bendrus medelių augimo principus – kuo jie minta, kaip juos prižiūrėti, kaip apsaugoti nuo ligų, kaip jie mėgsta augti, kaip jie saugo kamienus nuo saulės, kaip saugosi nuo žvėrelių ir kitų kenkėjų.
Reikia žinoti koks mulčias geriausiai tinka medeliams ir kaip bei kada jį uždėti, kur jo gauti.
Taip pat reikia žinoti kokias dar funkcijas gali medelis atlikti be vaisių davimo.
Reikia mokėti medelį įkomponuoti į bendrą sodybos planą, vadinasi, reikės išmokti ir kraštovaizdžio dizaino subtilybių ir įgyti planavimo įgūdžių.

Su užsiregistravusiais aptarsime ir kitas praktikas iki smulkių detalių. Į kursus bus priimtos tik viena, dvi šeimos ar pavieniai žmonės.

Registruotis gerazemdirbyste-mailas.

Gamtinės žemdirbystės mokymai Kaune

obuoliauja

Lapkričio mėnesio gamtinės žemdirbystės mokymų programa. Dėstytojas Laimis Žmuida. Keturi užsiėmimai kartą per savaitę po penkias valandas. Lapkričio 15, 22, 29 ir gruodžio 6 d. (šeštadieniais), nuo 10:00 iki 16:00 val., Kaune, Aleksote. Kaina vienam žmogui 50 litų už dieną. Maža grupelė, apie dešimt dalyvių. Registruotis:

gerazemdirbyste-mailas

Programa

1. Kaip sodinti?

Kas yra gamtinė žemdirbystė? Pagrindiniai principai, iš kurių išplaukia visa teorija ir praktika. Dirvožemio įdirbimas, sėja, sodinimas ir mulčiavimas. Kaip pradėti daržus velėnoje? Kaip pradėti daržus suartoje (sukastoje) žemėje? Lysvės. Vietos parinkimas lysvėms, jų orientavimas, išdėstymas, ilgis, plotis. Lysvių standartizavimas. Kaip sėti į lysves? Kaip sodinti į velėną? Aprėmintos lysvės. Pakeltos lysvės. Mulčias. Mulčio sudėtis. Inertiškas ir greitai virškinamas mulčias. Mulčias sodui, mulčias daržui. Kokio storio mulčias turėtų būti? Kaip ir kada mulčiuoti? Mulčio atliekamos funkcijos. Iš kur gauti mulčio? Pavasarinis mulčio ruošimas. Mulčiavimas rudenį. Mulčias „po žeme“.

2. Ką sodinti?

Asortimentas. Daržo kultūrų asortimentas. Sodo kultūrų asortimentas. Laukiniai valgomi augalai, grybai, valgomi vandens augalai. Gyvūnai. Visų kultūrų derlingumo laipsnis. Ką verta ir ko neverta auginti? Maisto šviežumas ir asortimento išdėtymas laike, kad visada turėtume šviežio maisto. Kas kada sėjama? Veislės ir neveislinis unikalus genofondas. Veislių mišinių auginimas.

3. Kaip suvalgyti?

Užaugintų produktų suvartojimas. Maisto šviežumo reikšmė. Sezoniškas maistas. Maisto sandėliavimas. Gerieji konservavimo būdai (rauginimas, džiovinimas, konservavimas be acto, druskos, cukraus). Maisto gaminimas. Receptuotas maistas. Nereceptuotas maistas. Mokomės valgyti savus užaugintus produktus. Kaip išlaikyti kuo daugiau vitaminų gaminant maistą. Degustacija.

4. Ketvirtoji tema bus suformuota mokymų eigoje iš dalyvių klausimų. Jeigu klausimų pritrūks, bus dėstomos dalyvių pasirinktos temos: laukiniai valgomi augalai, sėklų auginimas, sklypo išplanavimas, gamtiniai ūkininkavimo principai buityje ir kt.

Registruotis:
gerazemdirbyste-mailas

Vilniečiams – dar keletas daržovių krepšelių

kitoksdarzasdfr

Kas savaitę, šviežumynų mėgėjus iš Vilniaus, pasiekia sultingas ir kvepiantis uogų, daržovių, prieskoninių žolelių rinkinys. Kitoks Daržas galėtų aprūpinti dar keletą valgytojų, užsinorėjusių kokybiškai auginamų ir šviežių daržovių. Kreiptis: http://www.kitoksdarzas.lt.

Gamtinio sodo projektavimas (mokymai)

forest-garden-lrg

Išspausdinta penktoji gamtinės žemdirbystės žiemos mokymų dalis apie sodo projektavimą. Visą mokymų medžiagą galite rasti čia:

http://gz.home.lt/viewforum.php?f=51

Sodo projektavimo dvi temos čia:

http://gz.home.lt/viewtopic.php?f=51&t=384

http://gz.home.lt/viewtopic.php?f=51&t=385

Forest_Garden_Labeled

Sodo kultūrų asortimentas (mokymai)

obuoliairudeni

Pradėta spausdinti trečioji gamtinės žemdirbystės mokymų tema. Visas temas ir dalyvių klausimus su atsakymais galite rasti čia:
http://gz.home.lt/viewforum.php?f=51

 

Šešių vaikų mama įkūrė varpučių ir pienių ūkį

ingridav

Riešėje gyvenanti šešių dukrų mama Ingrida Verbylienė savo ūkyje puoselėja gamtinę ir ekologinę žemdirbystę ir svajoja, kad ateityje jos ūkis galėtų išsilaikyti pats iš savęs. Šiuo metu doktorantūroje studijuojanti agronomė net negali tiksliai suskaičiuoti, kiek skirtingų augalų, vaismedžių ir daržovių ji auginanti, nes jai patinka eksperimentuoti vis su naujomis jų veislėmis. Moteris pataria – jeigu linkstate prie žemės ūkio, iš pradžių nusipirkite pakankamai žemės ir imkitės darbų. Nors toks darbas iš tiesų sunkus, bet jo vaisiai – saldūs.

Augina viską, kas įmanoma

„Iš pradžių sugalvojau, kad bus VIP ūkis, santrumpa išeina iš mano vardo, pavardės ir mergautinės pavardės. Paskui galvojau, kaip įprastinti šį pavadinimą. Kadangi verčiamės gamtine ir ekologine žemdirbyste, varpučiai ir pienės laikomos piktžolėmis, o aš juos bandau padaryti labai naudingais augalais. Varpučiai yra kaip lietuviškas ženšenis, o pienės – irgi labai vaistingas augalas“, – paprastai ūkio pavadinimą paaiškina I. Verbylienė.

Jos teigimu, tiek pienės, tiek ir varpučiai, pavasariui atėjus, nori nenori randa kelią suvešėti ūkiuose, todėl moteris bando ne su jais kovoti, o rasti bendrą kalbą. „Gamtinė žemdirbystė daugumai asocijuojasi su šabakštynu, nes tai – kaip daržas pievoje arba sodas miške“, – neslepia moteris, tačiau pati sako matanti daug tokio ūkininkavimo privalumų.

Šaltinis:
http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/sesiu-vaiku-mama-ikure-varpuciu-ir-pieniu-uki.d?id=63961846#ixzz2tSeOAIFU