Gamtinis gyvenimo būdas (seminarai perkeliami į vasarį)

gamtinezemdirbystekg

Keletą metų vedu gamtinės žemdirbystės, sėklų auginimo, laukinių valgomų augalų pažinimo seminarus. Nemokamą mano mokymų medžiagą galite rasti gz.home.lt forume.

2018 m. sausio-vasario mėnesiais organizuoju mokymus Kaune ir Vilniuje apie gamtinį gyvenimo būdą. Pats užaugau mieste. Mūsų šeima neturėjo nei kaimo, nei kolektyvinio sodo sklypo. Taigi, buvau “asfalto vaikas“. Prieš keliolika metų pasukau savo gyvenimą gamtos link. Gavau iš draugystės su gamta labai daug ir noriu pasidalinti kai kuriais pastebėjimais iš savo praktikos. Gamta tikrai yra nuostabi ir joje slypi didžiuliai lobiai. Tereikia išmokti juos pasiimti.

Preliminari programa žemiau. Su užsiregistravusiais paderinsime programą. Galbūt jums nereikia informacijos apie grybavimą ar apie daržus. Tokius dalykus brauksime iš programos. O gal norėsite probėkšmais paliesti visas temas. Paderinsim.

Užsiėmimai vyks nuo 10 iki 16-17 valandos su pietų pertrauka.

Mokymų kaina vienam žmogui – 20 eurų. Registracija gerazemdirbyste@gmail.com paštu.

Seminarus vesiu aš – Laimis Žmuida.

Preliminari programa
Vieta kur vyksta jūsų pastovus kontaktas su gamta
  • dydis
  • kaina
  • apylinkės
  • pastovus gyvenimas
Kaip susidraugauti su gamta
  • per pažinimą
  • per naudos įžvelgimą
  • konkretūs pavyzdžiai
Tuščio sklypo turtai (Ką galima rasti naudingo visiškai tuščiame naujame sklype)
Sklypo išplanavimas
  • bendri išdėstymo principai
  • tvenkinys
  • namas
  • kiti pastatai
  • automobilio vieta
  • sodas
  • daržas
  • kiti sodiniai
  • gyvatvorė
Daržo produkcija
  • bendri principai
  • asortimentas
  • ką labiau verta auginti
  • kaip auginti
  • kiek auginti
  • kokio ploto reikia
  • kaip parinkti vietą daržui
  • kaip atsirinkti geresnes veisles
Sodo produkcija
  • bendri principai
  • asortimentas
  • ką labiau verta auginti
  • kaip auginti
  • kiek auginti
  • kokio ploto reikia
  • kaip parinkti vietą sodui
  • kur gauti sodinukų
Daugiamečiai ir mažai priežiūros reikalaujantys augalai
  • gali būti aptarta prie sodo ir daržo kultūrų arba eiti kaip atskira tema
Uogos
  • gali būti aptartos prie sodo kultūrų arba eiti kaip atskira tema
Grybai
  • kuriuos grybus verta rinkti
  • kaip grybauti
  • kaip grybus paruošti (kiek virti, kaip konservuoti)
Laukiniai valgomi augalai
  • vertingiausi laukiniai valgomi augalai
  • visi likę Lietuvos laukiniai valgomi augalai
  • kaip vartoti
  • kaip įsiveisti jų savame sklype
Maisto konservavimas
  • ką verta konservuoti
  • džiovinimas
  • rauginimas
  • sūdymas
  • marinavimas
  • konservavimas su cukrumi
  • pasterizavimas
  • tara sandėliavimui
Maisto sandėliavimas
  • kambario temperatūroje
  • šaltai (rūsiuose, kaupuose, duobėse)
Pastatų statyba
Saulės baterijos
Buitis
  • gamtiniai principai buityje
  • kūno priežiūros priemonės
  • namų valymo priemonės
Draugystė su šalčiu
  • kaip pamilti šaltą vandenį
  • kaip pamilti šaltą orą
Pirmenybė giliosioms technologijoms
  • kas yra giliosios technologijos
  • pirmenybės teikimo giliosioms technologijoms pavyzdžiai
Medelynas
  • kaip įsirengti medelyną
  • ką verta auginti
  • po kiek metų sulauksite pirmojo derliaus
Sėklos
  • iš kur gauti sėklų
  • kaip užsiauginti savų sėklų
Gamtos kalendorius
  • kaip keičiasi kraštovaizdis
  • kaip kinta augalija
  • kada kokias daržo kultūras sodinti
Meteorologija
  • kaip atspėti sezono orus pagal medžių ar gyvūnų elgesį
  • kaip prognozuoti kasdienos orą pagal debesis, vėją, slėgį ir kitus požymius

 

Reklama

Laukinis maistas: nuo atpažinimo iki suvalgymo

valgomilaukiniaiaigalai

Gegužė – valgomų laukinių augalų pikas. Geriausias metas pasimokyti atpažinti valgomus augalus. Todėl gegužės savaitgaliais kviečiame į Ukmergės raj., prie Veprių į LAUKINIŲ AUGALŲ PAŽINIMO ir SUVARTOJIMO SEMINARĄ, kurį ves augalų žinovas – Laimis Žmuida.

Susipažinsime su arti šimto valgomų augalų ir daugelį jų paragausime. Pamatysime, kad nors valgomų augalų yra daug, tačiau daugumos iš jų neprivalgysi. Jie tiesiog paragavimui, maisto papuošimui, pagardinimui, o tokių augalų, kurių pavalgius galima prisivalgyti iki soties yra tik keliolika. Štai į juos ir susitelksime. Ir svarbiausia ne tik atpažinti, o išmokti SUVARTOTI. Norisi, kad juos ne tik paragautumėte pavasariais, bet kad jie taptų jūsų kasdienio vartojimo produktais kaip dabar kopūstas, morka ar burokėlis.

Kepsime blynus, virsime troškinius ir sriubytes, „lapnosim“ salotas. Mokysimės realiai SUVALGYTI gamtos dovanas ir jomis pasisotinti.

Taip pat susipažinsime su daugiamečiais, daug priežiūros nereikalaujančiais kultūriniais augalais.

Galiausiai – patarimai kaip pas save sklype įsiveisti ragautų augalų.

Preliminari programa:

10:00
Išvykose po apylinkes susipažįstame su:
sauso miško valgomais augalais;
drėgno miško valgomais augalais;
sausos pievos valgomais augalais;
drėgnos pievos valgomais augalais;
vandens augalais;
kultūriniais daugiamečiais augalais.

13:00
Kepsime blynus iš liepų lapų, iš buroklapių, iš garšvų ir iš dilgėlių. Žiūrėsime kuo jie skiriasi;
Virsime tikrą barščių sriubą, ne iš burokėlių, o iš sibirinio barščio;
Virsime troškinį ar kepsime kepinį su varnalėšomis.

14:00
Visa tai pagaminę valgysim ir pirštus laižysim.

15:00
Mokysimės kaip įsiveisti naudingų valgomų augalų pas save.

16:00–18:00
Diskusijos ir kelionė namo.

Dienos KAINA vienam žmogui – 20 eurų. Vietų skaičius ribotas iki dešimties, tad būtina registracija el.paštu: gerazemdirbyste@gmail.com.

VIETA – Ukmergės raj., Veprių apylinkės.

Seminarai rengiami savaitgaliais gegužės 6 ir 7, gegužės 20 ir 21, bei gegužės 20 ir 21 dienomis.

Gamtinės žemdirbystės seminarai inTegra House

nina_buday_shutterstock_girl_with_carrots_full_width

Balandžio 22 (šeštadienį) ir balandžio 23 (sekmadienį) vyks gamtinės žemdirbystės seminarai Vilniaus rajone. Abu seminarai vienodi, tik diena skiriasi.

Gamtinėje žemdirbystėje vadovaujamės principais nukopijuotais nuo gamtos. Kuo daugiau gamtos principų pritaikome, tuo gamtiškesnę kokybę gauname. Šio, įvadinio, seminaro metu detaliai išnagrinėsime du pagrindinius nukopijuotus principus – mulčiavimą ir ekosisteminius ryšius.

• Koks mulčias tinka daržui ir koks sodui?
• Švarus ir nešvarus mulčias.
• Greitas ir lėtas mulčias.
• Turtingas ir skurdus mulčias.
• Mulčio įvairovė (žoliapjovės žolė, šienas, šiaudai, pjuvenos, spygliai, žievės, lapai…)
• Kokiu mulčiu patogiausia mulčiuoti?
• Mulčiavimo kriterijai (koks turėtų būti mulčio sluoksnis).
• Iš kur gauti mulčio?
• Mulčio funkcijos ir nauda.

• Kaip sukurti ekosistemą darže?
• Ką duoda ekosisteminiai ryšiai daržui?
• Kaip auginti nesugriaunant ekosistemos?
• Lysvių plotis, ilgis, orientacija pagal pasaulio kryptis
• Lysvių tipai: pakeltos, aprėmintos, įgilintos…
• Kaip įdirbti žemę nesugriaunant dirvožemio ekosistemos?
• Kaip paimti mulčią iš gamtos kuo mažiau pakenkiant ekosistemai?
• Kokius vietinių ekosistemų augalus galime naudoti vietoj kultūrinių?

Praktinėje dalyje įrengsime įvairių tipų lysves, pasėsime daržoves, išmoksime mulčiuoti įvairių tipų mulčiu.

DATOS:
Balandžio 22 d. 1 grupė (iki 15 žmonių)
Balandžio 23 d. 2 grupė (iki 15 žmonių)

SEMINARĄ VES:
Laimis Žmuida – gamtinės žemdirbystės praktikas. Panašią programą jau išklausė virš 400 žmonių visoje Lietuvoje.

VIETA:
inTegra House
Ežero gatvė 16, 21343 Subartenai, Vilniaus Apskritis

KAINA:
20 € / 1 žmogui (pietūs, mokymai, 2 pertraukėlės su kava, arbata, užkandžiais). Registracijos mokestis 10 € (įskaičiuotas į renginio kainą). Seminaras vyks visą dieną – nuo 10 iki 17 val.

ŠEIMAI DRAUGIŠKAS RENGINYS:
Jeigu turite vaikų – pažymėkite anketoje. 1 vaiko priežiūra dienai – tik 10 €.

REGISTRACIJA:
https://goo.gl/forms/qphDm68sDC5XMGMm2

Taip pat galima užsiregistruoti el.paštu: gerazemdirbyste@gmail.com

integrahousegght

 

Gamtinės žemdirbystės seminaras Utenoje

utenojey

Rugsėjo 11 d. (sekmadienį) Utenos raj. vyks gamtinės žemdirbystės seminaras.

Seminaras trunka vieną dieną, nuo dešimtos ryto iki ketvirtos-penktos vakaro, su pietų pertrauka. Seminarą vesiu aš, Laimis Žmuida. Seminaro programa apačioje. Dvi-tris valandas skirsime praktikai, t.y. suformuosime lysves, pasėsime daržoves ir apmulčiuosime. Seminaro kaina – 15 eurų. Pietūs suneštiniai. Dalyvių skaičius ribotas, dešimt-penkiolika žmonių, tad būtina išankstinė registracija el. paštu:
migledo108@gmail.com arba tel.: 8 624 36907.

Seminarai vyko ir prie kitų miestų:

Liepos 2 d., Kauno raj., prie Zapyškio, formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 3 d., Prienų raj., važiuojant nuo Kauno link Marijampolės, vilnonėje jurtoje;
Liepos 9 d., Alytaus raj., tarp Prienų, Jiezno ir Alytaus su medaus degustacija;
Liepos 10 d., Druskininkų raj., pas Vaidą Tulabaitę iš ekoūkio „Padusinis“ (su žaliavalgiška vakariene, galima pasilikti nakvoti);
Liepos 16 d., Panevėžio raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 17 d., Šiaulių raj., prie pat Naisių, su vegetariniais pietumis;
Liepos 23 d., Vilniaus raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje su molio-šiaudų namu;
Liepos 24 d., Vilniaus raj., Barūnėliuose su žolinės duonos ir kitų gamtinių produktų degustacija (www.zolynunamai.lt);
Liepos 30 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje;
Liepos 31 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje.

Seminaro programa

Kodėl verta rinktis gamtinę žemdirbystę?
Kaip pasodinti daržus išsaugant gamtą savame sklype?
Kaip įdirbti dirvą ir pasiruošti sėjai?
Lysvių ilgis, plotis, orientacija pagal pasaulio šalis.
Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, įgilintos lysvės ir kiti lysvių tipai.
Lysvių išdėliojimas sklype.
Kuriuos laukinius maistinius augalus verta auginti?
Kuriuos kultūrinius maistinius augalus lengviausia auginti?
Kaip pasėti į lysves?
Kaip užmulčiuoti?
Koks būna mulčias ir su kokiu lengviausia dirbti?
Koks turėtų būti mulčio sluoksnis?
Kaip prižiūrėti augančius augalus?
Kada nuimti derlių ir kaip susandėliuoti?
Kaip suvartoti savo užaugintą maistą?
Gamtos kalendorius. Ką ir kada sėti?
Kaip užsiauginti savų sėklų?
Kaip paruošti daržą žiemojimui?

Norite pasidomėti plačiau? Vykusių gamtinės žemdirbystės mokymų medžiaga patalpinta forume:
http://gz.home.lt.

Taip pat forume galima užduoti ir naujus klausimus apie savo sklypo išplanavimą, daržą ar sodą.

 

Gamtinės žemdirbystės seminarai prie Klaipėdos

gamtinezemdirbystegh

Liepos 30 d. (šeštadienį) ir liepos 31 d. (sekmadienį) Klaipėdos raj. vyks gamtinės žemdirbystės seminarai. Abu seminarai vienodi, skiriasi tik diena.

Seminaras trunka vieną dieną, nuo dešimtos ryto iki ketvirtos-penktos vakaro, su pietų pertrauka. Seminarą vesiu aš, Laimis Žmuida. Seminaro programa apačioje. Dvi-tris valandas skirsime praktikai, t.y. suformuosime lysves, pasėsime daržoves ir apmulčiuosime. Seminaro kaina – 15 eurų. Pietūs suneštiniai. Dalyvių skaičius ribotas, dešimt-penkiolika žmonių, tad būtina išankstinė registracija el. paštu:
gerazemdirbyste@gmail.com.

Seminarai vyks ir prie kitų miestų:

Liepos 2 d., Kauno raj., prie Zapyškio, formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 3 d., Prienų raj., važiuojant nuo Kauno link Marijampolės, vilnonėje jurtoje;
Liepos 9 d., Alytaus raj., tarp Prienų, Jiezno ir Alytaus su medaus degustacija;
Liepos 10 d., Druskininkų raj., pas Vaidą Tulabaitę iš ekoūkio „Padusinis“ (su žaliavalgiška vakariene, galima pasilikti nakvoti);
Liepos 16 d., Panevėžio raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 17 d., Šiaulių raj., prie pat Naisių, su vegetariniais pietumis;
Liepos 23 d., Vilniaus raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje su molio-šiaudų namu;
Liepos 24 d., Vilniaus raj., Barūnėliuose su žolinės duonos ir kitų gamtinių produktų degustacija (www.zolynunamai.lt);
Liepos 30 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje;
Liepos 31 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje.

Seminaro programa

Kodėl verta rinktis gamtinę žemdirbystę?
Kaip pasodinti daržus išsaugant gamtą savame sklype?
Kaip įdirbti dirvą ir pasiruošti sėjai?
Lysvių ilgis, plotis, orientacija pagal pasaulio šalis.
Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, įgilintos lysvės ir kiti lysvių tipai.
Lysvių išdėliojimas sklype.
Kuriuos laukinius maistinius augalus verta auginti?
Kuriuos kultūrinius maistinius augalus lengviausia auginti?
Kaip pasėti į lysves?
Kaip užmulčiuoti?
Koks būna mulčias ir su kokiu lengviausia dirbti?
Koks turėtų būti mulčio sluoksnis?
Kaip prižiūrėti augančius augalus?
Kada nuimti derlių ir kaip susandėliuoti?
Kaip suvartoti savo užaugintą maistą?
Gamtos kalendorius. Ką ir kada sėti?
Kaip užsiauginti savų sėklų?
Kaip paruošti daržą žiemojimui?

Norite pasidomėti plačiau? Vykusių gamtinės žemdirbystės mokymų medžiaga patalpinta forume:
http://gz.home.lt.

Taip pat forume galima užduoti ir naujus klausimus apie savo sklypo išplanavimą, daržą ar sodą.

Apie jauną ūkininkę, kuri daržoves augina kitaip

vaidatulabaitegz

Savaitgaliais Druskininkų turgavietėje apsilankę druskininkiečiai ir kurorto svečiai, ko gero, negali nepastebėti originalios iškabos „Padusinis. Gamtinė žemdirbystė“ ir daugumai lietuvaičių dar nepažįstamomis daržovėmis bei salotomis prekiaujančios jaunos ūkininkės Vaidos Tulabaitės. Kardinaliai pakeitusi savo gyvenimą, jauna moteris sako dabar atradusi savo širdžiai mielą veiklą. „Svarbiausia daryti tai, kas tau patinka, nuo ko nepavargsti, o pailsi. Nuo savo veiklos aš nepavargstu, ji mane pakrauna“, – sako kol kas 15-os arų plotuose ūkininkaujanti Vaida, gamtinės žemdirbystės pradininkė Druskininkų krašte, su kuria šįkart kalbėjomės apie netradicinį ūkininkavimą, meilę gamtai ir Druskininkų kraštui.

– Kuo jauną moterį patraukė ūkininkavimas? Iš kur ta meilė gamtai?
– Kiek prisimenu, trauka žemdirbystei prasidėjo dar pradinėje mokykloje. Kartą, radusi gražų žolių kupstelį, jį išsikasiau ir nutariau auginti. Žinoma, paslapčia nuo mamos – kad neišravėtų. Pasisekė – prigijo, subujojo!
O gamta supo visada. Su tėvais teko gyventi įvairiuose kaimuose – jie dirbo kolūkiuose. Didžiąją dalį vaikystė praleidau prie Dusios ežero pas močiutę, unikalios gamtos apsupty.
Maudytis link ežero eidavau pro pelkę – dar dabar, regis, jaučiu tą karštą vasaros dieną garuojančios pelkės kvapą. Be to, aplinkui būdavo tiek augaliukų – gėlyčių, žolelių! Manau, kur augi, kuo gyveni, visa tai tarsi sugeri ir be to neįsivaizduoji savo gyvenimo – meilė gamtai gimė natūraliai.
Žinoma, buvo pertrauka, kai augalų mano gyvenime nebuvo – mokiausi, domėjausi žvejyba, dirbau su žūkle susijusį darbą. Bet dabar vėl grįžau prie ištakų.

– Kur teko studijuoti? Ar studijos buvo susijusios su dabartine veikla?
– Vilniaus Gedimino technikos universitete Statybos fakultete baigiau Nekilnojamo turto vertinimo vadybos studijas. Nedirbau nei vienos dienos pagal specialybę. Tiesa, įgytos žinios pravertė, kai Liepiškių kaime, šalia Ricielių, statėmės namą. Pati projektavau! Kiekvieną centimetrą apskaičiavau, ir viskas šauniai gavosi.
Esu įsitikinusi, kad aukštasis mokslas tikrai gyvenime praverčia, nes plečia akiratį, suteikia žinių, kurios visada reikalingos.
Iki šiol dirbau įvairiausius darbus, teko paragauti ir žurnalistės duonos, pavažinėjau po įvairius Lietuvos miestus. Susipažinusi su būsimu vyru išvykau padirbėti į Norvegiją, ten siūlėme įvairias savo paslaugas. Ir namų tvarkytoja teko padirbti – labai norėjau pamėginti, žinoti, ką tai reiškia. Pabandžiusi supratau, kad tai – ne man. Grįžau į Lietuvą.
Beje, jau seniai norėjau gyventi kaime. Tik reikėjo įkalbinėti ir savo vyrą, miestietį, gimusį ir užaugusį Šiauliuose.

– Dirbant, teko gerokai išmaišyti visą Lietuvą, tačiau apsigyventi nutarėte būtent Druskininkų krašte, įsikūrėte Liepiškiuose. Kodėl?
– Druskininkuose su tėvais apsigyvenau, būdama 13 metų. Man čia labai patiko. Tai unikalus miestas, viliojęs dar tada, kai Druskininkuose tik lankydavome gimines. Pavydėdavau, kad jie čia gyvena, o kai patys čionai atsikraustėme, buvau labai laiminga.
Dirbdama žvejybos srityje, apvažiavau visą Lietuvą, man niekur nebuvo taip gražu, kaip Druskininkuose. Traukė uogų ir grybų turtingi miškai. Be to, gyventi mažame miestelyje paprasčiau.

Vietoje, kurioje dabar stovi mūsų namas, buvo nepraeinami brūzgynai ir šabakštynai. Stovėjo suklypusi bakūžė ir tvartas. Bet tą, nors ir apleistą, erdvę pamačiusi, pajutau, kad man gera, čia aš tarsi namie. Beliko įkalbėti artimuosius. Pati tikrai supratau, kiek reikės įdėti darbo, bet neišsigandau – prie darbo esu pratusi, juk kaime augau! Mums visiems labai patiko mintis išvalyti sodybos teritorijoje esančius užakėjusius tvenkinius ir juos įžuvinti – abu su vyru mėgstame žvejoti.
Taigi lūšnynų nebeliko. Išlyginime teritoriją, iškirtome šabakštynus, senus pavojingus medžius, išvalėme ir sujungėme tvenkinius. Palikome kai kuriuos senus medžius – vyšnias, riešutmedžius – jie puošia teritoriją. Pastatėme namą. Erdvė tapo neatpažįstama. Čia gyvename jau penktus metus.

– Kada ir kodėl jūsų gyvenime atsirado natūralioji žemdirbystė?
– Norėjau širdžiai mielos veiklos ir dirbti pati sau. Žinoma, daug ką išbandžiau, kol atradau tai, ką darau dabar. Kiek save atsimenu, man visada patikdavo būti gamtoje. Norėjau ūkininkauti, tik nenorėjau savo idėjų užkrauti šeimai.
Bet kai ko nors labai nori, kai svajonės pradeda „spausti“ galvą, imi ir darai. Pradėjau skaičiuoti, kiek man reikia visko užauginti ir parduoti, kad galėčiau šiek tiek prisidurti prie turimų pajamų.
Pradėjusi domėtis ūkininkavimu ir paskaičiavusi, kiek uždirba ūkininkai – supratau– gyventi tikrai galima! Ir sąlygos ūkininkauti mūsų krašte, manau, tikrai geros.

Sukau galvą, ką galėčiau užauginti pati. Iš pradžių maniau, kad man užteks auginti braškes ir česnakus – ne bet kaip, o sveikai. Vis daugiau apie gamtinę žemdirbystę interneto platybėse prisiskaičiau. Neilgai trukus supratau, kad man jau neužtenka tik braškių ir česnakų – noriu sveikai auginamų augalų įvairovės. O ir kitiems norėjosi pasiūlyti įdomesnių sveikų daržovių.
Džiaugiausi, kad mano auginti česnakai iš karto tapo paklausūs. Dar auga, bet dauguma jau užsakyti – žmonės juos vertina ir perka. Žinoma, teks šiek tiek pasilikti ir sėklai.
Ateityje noriu gauti EKO ūkio sertifikatą, todėl ketinu pirkti sertifikuotas ekologiškas sėklas.

– Kuo ypatinga gamtinė žemdirbystė?
– Manau, kad tai yra ateities žemdirbystė. Jeigu žmonija norės išgyventi, turės prie jos grįžti. Vien dėl sveikatos.
Juk net ir ekologiškai auginant daržoves, jose vis tiek neužtenka naudingų medžiagų – Lietuvoje dirvos yra per daug nualintos, jose netgi iš viso nėra kai kurių mineralų.

Pasirodo, dirva turi būti biologiškai aktyvi, gyva. Kodėl vertinamos laukinės uogos? Todėl, kad auga natūralioje aplinkoje, gamta pati pasistengia jas pamaitinti. Taip reikia kurti ir savo daržus – žiūrėti į gamtą ir ją atkartoti. Pagrindinis gamtinės žemdirbystės principas – nenualinti dirvos. Negalima išnešti daugiau, nei įneši. Tada piktžolės tampa geržolėmis, jos lieka darže. Tik gerokai paūgėjusios, nuraunamos ir klojamos lysvėje. Ir visų nenurauname – jos „draugauja“ su augalais: saugo nuo saulės ir kenkėjų. Juk kai amarai neturi kuo maitintis, maitinasi mūsų daržovėmis… O juk jie mieliau rinktųsi, tarkime balandas, o ne kokį kopūstą. Aišku, yra išimčių, yra daržovių, kurios nemėgsta augti ten, kur viskas apklota. Tarkime, svogūnai.

Geržolės savo šaknimis gerai išpurena dirvą. Beje, vien išrautų žolių neužtenka, mes dar klojame ir kieme nupjautą veją. Dar naudoju šiaudus – juos perku ir kloju ežiose.

Kitam sezonui ruošiu vien gamtinės žemdirbystės daržą – jis bus 12 arų plote. Žinoma, palyginus su kitais ūkininkais, tai mažos apimtys, tačiau, kaip rankų darbui, manau, tikrai daug.

– Ar skiriasi tokiu būdų užaugintos daržovės nuo mums įprastai auginamų?
– Visi žino, kad žmogui reikia subalansuotos mitybos. Lygiai taip pat ir augalui. Jeigu nuravėsi visą lysvę, paliksi pliką dirvą, tai augalas negaus jam reikalingų maistinių medžiagų, net jei ir patręšime kokiomis cheminėmis trąšomis, kuriose bus tik keli cheminiai elementai. Jų neužteks visaverčiam augimui ir augalas skurs. O jam juk reikia visos Mendelejevo lentelės! Tų medžiagų nepaskirstyti geriau, nei sutverta pačios gamtos.

Pagal gamtinės žemdirbystės principus užaugintos daržovės būna didesnės, jų spalva sodresnė, manau, jos skanesnės.
Žinoma, aš pati šioje srityje dar tik eksperimentuoju, mokausi, tyrinėju, man viskas įdomu.

– Ar žmonės vertina sveikiau užaugintas salotas ir kitas daržoves? Kokia pačios patirtis, prekiaujant turguje?
– Man patinka, kai viskas gražu, tvarkinga, estetiškai pateikta. Aš pati į turgų nevažiuoju tarsi būčiau tiesiai iš daržo – man nepriimtinas toks ūkininkės įvaizdis. Bendraudama su žmonėmis, turiu tvarkingai ir estetiškai atrodyti. Susikūriau įdomesnę iškabą, visiems besidomintiems aiškinu, kaip užaugintos mano daržovės.
Džiaugiuosi, kad yra nemažai žmonių, kuriems įdomi gamtinė žemdirbystė.
Žinoma, ne visi, įprastai auginantys daržoves, supranta, kad tokie gražūs burokėliai gali užaugti be trąšų…
Pastebėjau ir kitą problemą – deja, ne visi turgaus prekiautojai sąžiningi, ne be reikalo žmonės jais nepasitiki.

padusinisgz

Druskininkų turgavietėje, manau, galėtų būti atskiras skyrius, kuriame būtų galima nusipirkti tik pačių ūkininkų užaugintos produkcijos. Dabar gi yra tokių, kurie ir iš Lenkijos atvežtas daržoves ar vaisius pateikia kaip savo pačių užaugintas… Juk žmonės, pirkdami vietinius produktus, linkę mokėti brangiau – tai ar galima juos apgaudinėti? Ypač, kai matai, kad ekologiškų daržovių ar uogų savo kūdikiams ieško jaunos mamytės! Ir už tas pačias lenkiškas braškes kokiai moteriškei moka dvigubai brangiau, manydamos, kad perka ekologiškai augintas uogas…
Manau, reikia gerbti pirkėją ir sąžiningo ūkininko darbą.
Kai kurie pirkėjai, žinoma, priekaištauja, kad mano daržovės brangios. Tarkime, didesnė kopūsto galva kainuoja pusantro euro. Gal ir brangu, bet žiūrint su kuo lyginsi? Palyginkime su kavos puodeliu ar traškučių pakeliu, kurie kainuoja panašiai, tik ar galima lyginti jų maistinę naudą. Juk, pirkdamas kopūstą, gauni ne tik maistą, o kartu ir visą vitaminų bombą. Tai ar tada pusantro euro brangu?
Tie, kas supranta, net nesideri. Kai kurie perka mažiau, bet kokybiškų daržovių.

– Kiek laiko tenka praleisti ūkyje? Juk viską tenka nudirbti rankomis, be technikos…
– Daugiausia darbo pavasarį – tada plušu nuo aušros iki sutemos. Taip ūkininkaudama turiu atiduoti daug jėgų ir laiko. Kol neturiu jokios technikos, viską dirbu rankomis, ir viena. Teko, tiesa, talkininkų samdytis, ūkininkauju dviejuose ūkiuose, viena visko nespėju. Ateityje ketinu įsigyti technikos, kurią, manau, galima įsileisti į gamtinės žemdirbystės plotus, kad darbas pagreitėtų: žolę nupjauti, šiaudus ir šieną išvežioti, vagas suformuoti.

– Kokia gi yra Vaidos, kaip ūkininkės, didžiausia svajonė?
– Kasdien gimsta naujų idėjų. Svajoju sukurti tokį ūkį, kuriame būtų didelė augalų įvairovė. Man reikia tos įvairovės. Iki šiol jos pasigesdavau, nuėjusį į turgų – ten būna tik dažniausiai vartojamų daržovių: bulvės, morkos, agurkai, pomidorai, burokėliai, krapai… O kur visa kita? Kur visos prieskoninės žolės, įdomios daržovės, įvairiausios uogos? Neradusi jų nusipirkti, sumaniau auginti pati. O jei gali auginti sau, tai gali ir kitiems užauginti.
Man įdomu eksperimentuoti, pirkti sėklas ir stebėti, kas užaugs. Smagu, kad atsiranda vis daugiau bendraminčių, noriu, kad jų būtų vis daugiau.
Veiklą, kuri man artima, jau radau. Darbo srity man ramu ir gera. Tai suteikia daug laimės.

Laima Rekevičienė

www.manodruskininkai.lt

Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje!

veggie1

Kviečiu į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

Seminaras trunka vieną dieną, nuo dešimtos ryto iki ketvirtos-penktos vakaro, su pietų pertrauka. Seminarą vesiu aš, Laimis Žmuida. Seminaro programa apačioje. Dvi-tris valandas skirsime praktikai, t.y. suformuosime lysves, pasėsime daržoves ir apmulčiuosime. Seminaro kaina – 15 eurų. Pietūs suneštiniai. Dalyvių skaičius ribotas, dešimt-penkiolika žmonių, tad būtina išankstinė registracija el. paštu:
gerazemdirbyste@gmail.com.

Seminarai prie jūsų miestų:

Liepos 2 d., Kauno raj., prie Zapyškio, formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 3 d., Prienų raj., važiuojant nuo Kauno link Marijampolės, vilnonėje jurtoje;
Liepos 9 d., Alytaus raj., tarp Prienų, Jiezno ir Alytaus su medaus degustacija;
Liepos 10 d., Druskininkų raj., pas Vaidą Tulabaitę iš ekoūkio „Padusinis“;
Liepos 16 d., Panevėžio raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 17 d., Šiaulių raj., prie pat Naisių, su vegetariniais pietumis;
Liepos 23 d., Vilniaus raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje su molio-šiaudų namu;
Liepos 24 d., Vilniaus raj., Barūnėliuose su žolinės duonos ir kitų gamtinių produktų degustacija (www.zolynunamai.lt);
Liepos 30 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje;
Liepos 31 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje.

Seminaro programa

Kodėl verta rinktis gamtinę žemdirbystę?
Kaip pasodinti daržus išsaugant gamtą savame sklype?
Kaip įdirbti dirvą ir pasiruošti sėjai?
Lysvių ilgis, plotis, orientacija pagal pasaulio šalis.
Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, įgilintos lysvės ir kiti lysvių tipai.
Lysvių išdėliojimas sklype.
Kuriuos laukinius maistinius augalus verta auginti?
Kuriuos kultūrinius maistinius augalus lengviausia auginti?
Kaip pasėti į lysves?
Kaip užmulčiuoti?
Koks būna mulčias ir su kokiu lengviausia dirbti?
Koks turėtų būti mulčio sluoksnis?
Kaip prižiūrėti augančius augalus?
Kada nuimti derlių ir kaip susandėliuoti?
Kaip suvartoti savo užaugintą maistą?
Gamtos kalendorius. Ką ir kada sėti?
Kaip užsiauginti savų sėklų?
Kaip paruošti daržą žiemojimui?