Sodo kultūrų asortimentas (mokymai)

obuoliairudeni

Pradėta spausdinti trečioji gamtinės žemdirbystės mokymų tema. Visas temas ir dalyvių klausimus su atsakymais galite rasti čia:
http://gz.home.lt/viewforum.php?f=51

 

Šešių vaikų mama įkūrė varpučių ir pienių ūkį

ingridav

Riešėje gyvenanti šešių dukrų mama Ingrida Verbylienė savo ūkyje puoselėja gamtinę ir ekologinę žemdirbystę ir svajoja, kad ateityje jos ūkis galėtų išsilaikyti pats iš savęs. Šiuo metu doktorantūroje studijuojanti agronomė net negali tiksliai suskaičiuoti, kiek skirtingų augalų, vaismedžių ir daržovių ji auginanti, nes jai patinka eksperimentuoti vis su naujomis jų veislėmis. Moteris pataria – jeigu linkstate prie žemės ūkio, iš pradžių nusipirkite pakankamai žemės ir imkitės darbų. Nors toks darbas iš tiesų sunkus, bet jo vaisiai – saldūs.

Augina viską, kas įmanoma

„Iš pradžių sugalvojau, kad bus VIP ūkis, santrumpa išeina iš mano vardo, pavardės ir mergautinės pavardės. Paskui galvojau, kaip įprastinti šį pavadinimą. Kadangi verčiamės gamtine ir ekologine žemdirbyste, varpučiai ir pienės laikomos piktžolėmis, o aš juos bandau padaryti labai naudingais augalais. Varpučiai yra kaip lietuviškas ženšenis, o pienės – irgi labai vaistingas augalas“, – paprastai ūkio pavadinimą paaiškina I. Verbylienė.

Jos teigimu, tiek pienės, tiek ir varpučiai, pavasariui atėjus, nori nenori randa kelią suvešėti ūkiuose, todėl moteris bando ne su jais kovoti, o rasti bendrą kalbą. „Gamtinė žemdirbystė daugumai asocijuojasi su šabakštynu, nes tai – kaip daržas pievoje arba sodas miške“, – neslepia moteris, tačiau pati sako matanti daug tokio ūkininkavimo privalumų.

Šaltinis:
http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/sesiu-vaiku-mama-ikure-varpuciu-ir-pieniu-uki.d?id=63961846#ixzz2tSeOAIFU

Daržo asortimentas (mokymai)

kopustasraudonas

Pavasaris artėja nenumaldomai, pats laikas susigriebti ir pasiruošti daržo sėjai! Pradedame spausdinti antrąją gamtinės žemdirbystės mokymų dalį – daržo asortimentas.

Antrosios mokymų temos medžiagą rasite čia:
http://gz.home.lt/viewforum.php?f=51&sid=5d30c02a16823d4a1abb51fd973980b8

Jau prasidėjo 2014 metų daržovių krepšelių prenumerata!

kitoksdarzas

Daržovės auginamos laikantis gamtinės žemdirbystės principų, todėl jos yra išskirtinės kokybės, turinčios daugiau vertingų medžiagų negu tradiciškai auginamos. Nenaudojami jokie cheminiai preparatai nei tręšimui, nei augalų apsaugai.

Visa informacija: www.kitoksdarzas.lt

Žiema – puikus metas daržams planuoti

darzasziemaw

Gamtinės žemdirbystės mokymai jau įsibėgėjo, bet vis dar atsiranda nemažai norinčių įsijungti į mokymų gretas. Deja, vietos visos užpildytos. Tačiau yra kita galimybė! Studijuoti galite savarankiškai apsilankę gamtinės žemdirbystės forume: http://gz.home.lt.

Skaityti ten galima neprisijungus ir neužsiregistravus. Norint rašyti ar patogiai sekti naujai atsiradusius įrašus reikės prisiregistruoti.

Visiems geros žiemos planuojantis pavasario daržus!

Gamtinės žemdirbystės žiemos mokymai

kopustas

Tikslas. Supažindinti dalyvius su gamtine žemdirbyste, su daržo ir sodo asortimentu bei parodyti kaip kultūros išsidėsto laike. Sudaryti asmeninį kiekvieno dalyvio daržo ir sodo planą ateinančiam sezonui. Supažindinti su sėklų bei sodinukų kokybe ir kur jų įsigyti. Paaiškinti kaip įdirbti dirvą ir kaip pasėti bei pasodinti.

Dalyviai. Nedidelė grupelė žmonių, norinčių užsiauginti sau maisto pagal gamtinės žemdirbystės principus.

Metodas. Susirašinėjimas internetu. Vienam dalykui skiriama viena, dvi ar trys savaitės. Savaitės pradžioje dalyviams atsiunčiama mokomoji medžiaga. Mokomosios savaitės bėgyje dalyviai užduoda jiems rūpimus klausimus apie nagrinėjamą temą. Į klausimus atsako vadovas arba kiti dalyviai. Kitą savaitę pereinama prie kitos temos.

Laikas. 2013–2014 m. žiema (gruodis, sausis, vasaris).

Mokymus veda: Laimis Žmuida.

Registracija lapkričio mėnesį iki kol susirenka reikiamas dalyvių skaičius. Mokymai prasideda gruodį. Registruotis el.paštu gerazemdirbyste-mailas

Preliminari programa.

Gruodis
• Kas yra gamtinė žemdirbystė?
Koks yra GŽ tikslas ir siekiamybė? Nuo daržo link sodo. Nuo vienmečių link daugiamečių kultūrų. Nuo kultūrinių prie laukinių augalų.
• Daržo kultūrų asortimentas.
Kokios yra daržo kultūros? Kaip jos išsidėsto metų bėgyje? Kada jos duoda derlių?
• Sodo kultūrų asortimentas.
Kokios yra sodo kultūros? Kaip jos išsidėsto metų bėgyje? Kada jos duoda derlių?

Sausis
Kiek ir kokių daržo kultūrų aš auginsiu šiais metais?
Kiek ir kokių daržovių aš suvalgau per savaitę? Kiek suvalgau per metus?
Kiek ir kokių sodo kultūrų aš sodinsiu šiais metais?
Kiek ir kokių kultūrų reikia žmogui? Kiek ir kokių kultūrų reikia konkrečiai man? Kada pradės derėti vaismedžiai ir vaiskrūmiai?
Sėklos ir sodinukai.
Iš kur gauti sėklų ir sodinukų? Kokios sėklos geros? Kaip atskirti gerą sodinuką nuo prasto? Kaip pasiruošti sėjai?

Vasaris
Mano daržo ir sodo išplanavimas.
Kiek ir kokių lysvių man reikės šį sezoną? Kur ir kaip išdėstysiu savo sodo kultūras?
Dirvos įdirbimas ir sėja.
Kaip įdirbti dirvą? Kaip orientuoti lysves? Iš kur gauti mulčio? Ką kada sėti? Kaip sėti?

sniegas

Nemokamas mulčias prie Vilniaus!

Mieli Verkių regioninio parko bei jo apylinkių gyventojai. Natūraliose užaugusiose pievose vykdome gamtotvarkos darbus, šienaujame. Nupjautą žolę išdžioviname ir krauname į kupetas. Susidarė nemažai šieno kupetų, kurias reikėtų išvežti iš tvarkomų teritorijų. Jeigu turite augintinių, kurie ėda šieną (karves, ožkas, triušius), maloniai kviečiame atvažiuoti ir pasiimti sausą žolę.

Atskirai sugrėbta nupjauta žolė su jaunomis (šių metų) gluosnių atžalomis – ypatingas ožkų skanėstas.

Jeigu susidomėjote, kreipkitės: Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, tel. 8 5 2729903, Jolanta 8 603 08616, Arūnas 8 603 08617.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos informacija

Gamtinės žemdirbystės pamokėlė liepos 21 d.

zemessvente

Liepos 21 d. Žemės šventės festivalyje vyks gamtinės žemdirbystės pamokėlė. Sužinosite ką galima pasėti liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kad žiemą turėtumėte daug savo maisto. O pasirodo pradėjus daržus nuo liepos galo užauginti įmanoma tikrai nemažai.

Taip pat praktinėje dalyje įsirengsime lysvelę ir pasėsime joje augalus, pamulčiuosime. Grįžęs namo kiekvienas nesunkiai galės įsirengti daržą ir dar iki žiemos užsiaugins derliaus.

Pamokėlės pradžia 10 val. Pamokėlę ves Laimis Žmuida.

Daugiau informacijos:
www.zemessvente.lt

Praktinis seminaras apie naudingus augalus (vasara II)

rasakilaknmr

Kviečiame prieš Kupolines birželio 22 d. šeštadienį praleisti gamtoje ir išmokti pažinti augalus, kurie gali būti naudingi mūsų buityje.

Programa
2013-06-22

11:00 val. – Renkamės Palemone prie Vieškūnų piliakalnio (Žiūrėti žemėlapyje).
11:00-14:00 val. – Žygis Kauno marių pakrantės šlaitais. Pažintis su čia augančiais vaistingais augalais, jų naudojamomis dalimis.
14:00-16:00 val. – Žolelių arbatų ragavimas, deguto gamyba.
16:00 val. – Renginio pabaiga.

Būtina: avėti patogią avalynę ir dėvėti praktiškus drabužius. Seminaras įvyks nepaisant prasto oro, todėl būkite tam pasirengę.

Atsinešti: puodelį arbatai.

Kaip atvykti?

Vykstantiems savo transportu: automobilius galėsite palikti stovėjimo aikštelėje netoli Vieškūnų piliakalnio.

Apie dalyvavimą prašytume iš anksto UŽSIREGISTRUOTI internete. Registracijos forma

Seminaro kaina 20 Lt vienam asmeniui. Surinktos lėšos bus panaudotos panašaus pobūdžio renginių tobulinimui.

Pietausime gamtoje, todėl pasiimkite sumuštinių sau ir savo draugui!

Telefonas pasiteiravimui: 8 687 74020

Daugiau informacijos:
http://www.kaunomarios.lt/?read=15754

Anatolijaus Orlovo seminarai birželio 21-26 d.

kvietimasorlov

Interviu žurnalui “Edita“ apie gamtinę žemdirbystę

laimiszmuida

Laimis Žmuida

Žurnalo “Edita“ žurnalistė pakalbino tris gamtinės žemdirbystės ekspertus. Pilną interviu su nuotraukomis galite rasti žurnale. Čia pateikiame tik neredaguotus Laimio Žmuidos atsakymus. Gal kam įdomu bus pasiskaityti.

  1. Kas Jus pastūmėjo link gamtinės žemdirbystės (toliau- GŽ)?

Man meilę gamtai padovanojo tėvai. Visada kai tik atsirasdavo laisvo laiko eidavome į mišką arba prie upės, nes visada gyvenome miesto pakraštyje ir iki gamtos buvo tik ranka paduoti. Nors pirmus penkis metus augau devynaukštyje, tačiau įprasto kiemo jame nebuvo, žaisdavome su vaikais prie pat namo esančiame didžiuliame apleistame obelų sode. Visada tėvuose mačiau meilę gamtai, pagarbą jai, džiaugsmą būnant gamtoje. Todėl tokiu tapau ir aš.

  1. GŽ produktai vadinami aukščiausios kokybės maistu. Ar tai ne per drąsu? Jei galite, pagrįskite savo teiginį.

Mokslas taip sako. Mikologai ir mikrobiologai praeitame amžiuje išsiaiškino, kad pats augalas pasigaminti vitaminų ir kitų naudingų žmogui medžiagų negali. Jam šias medžiagas pagamina ir paduoda mikroorganizmai gyvenantys šalia šaknų arba netgi šaknų viduje. Tai – gerosios bakterijos ir grybeliai. Suartoje žemėje jų yra labai mažai, todėl ir vitaminų tokioje dirvoje augančiose daržovėse yra mažai. Net ekologiniuose ūkiuose žemė ariama. Trūksta mikroorganizmų, reiškia trūksta ir vitaminų. Gamtinėje žemdirbystėje žemė neariama, todėl naudingų žmogui medžiagų mūsų produktuose yra daugiau nei ekologiškuose. Tie patys mikroorganizmai gamina augalui ne tik vitaminus, tačiau ir dažines medžiagas bei kvapus, skonį. Gamtinės žemdirbystės produktai turtingesnio skonio ir kvapo, tas rodo, jog mikroorganizmų šalia augalų šaknų buvo pakankamai. Jeigu jie prigamino kvapo ir skonio, reiškia pridėjo ir vitaminų.

Ir atvirkščiai, nei vienam mokslininkui dar nepavyko įrodyti, jog galima gauti normalią augalų kartą sterilioje aplinkoje. Net jei augalams suteikiame patį geriausią maitinimą sterilioje aplinkoje, jie prasčiau auga ir vystosi nei augantys natūralioje terpėje.

Visuotinai priimta, kad ekologiškas maistas yra aukštesnės kokybės nei paprastas. O gamtinėje žemdirbystėje gauname dar aukštesnės kokybės produktus, nei ekologiniuose ūkiuose.

Skaityti pilną įrašą »

Atsakymas docentui dėl gamtinės žemdirbystės

permakulturaairijoj

Delfis išspausdino straipsnį, kuriame paminėta gamtinė žemdirbystė:

DELFI: http://grynas.delfi.lt/aplinka/mokslininkai-didziausias-dirvozemio-priesas-godumas.d?id=61316721#ixzz2SaNS11HX

Straipsnyje docentas pasakė tokius žodžius:

“Tokiu būdu ūkininkaujant dirvožemis bus mažiau alinamas, bet gamtinės žemdirbystės atstovai teigia, kad dirvožemio derlingumas nuo to tik didės. Su tuo nenoriu sutikti, nes jie nelabai supranta procesų, vykstančių dirvožemyje.“

Galėčiau lažintis, kad docentas nėra bandęs auginti pagal gamtinę žemdirbystę. Ne tik nėra bandęs. Galėčiau lažintis, kad docentas nėra matęs gamtinės žemdirbystės dirvožemio, todėl šneka nevisiškai žinodamas apie ką šneka. Docentas, kaip mokslo atstovas, neturėtų reikšti nuomonės, kuri susidaryta ne iš eksperimentų ir stebėjimų, o, greičiausiai, iš nuogirdų.

Kiekvienas užsiimantis gamtine žemdirbyste žmogus mato savo darže, kad jo dirvožemis gerėja. Jau pirmais antrais ūkininkavimo metais plika akimi be mikroskopų galima matyti kaip žemė pagerėjo. Joje atsirado daugiau gyvybės, purumo, organikos…

Kviestumėme, docentą, atvažiuoti pačiupinėti žemę. Arba ragintume padaryti eksperimentą savo darže ir sulyginti ekologinės ir gamtinės žemdirbystės dirvožemius. Plika akimi galima pastebėti skirtumus. O jeigu docentas ryžtųsi atlikti mokslinį tyrimą ar gamtinės žemdirbystės dirvožemis gerėja, tai mes, gamtiniai žemdirbiai, būtume ne tik dėkingi, bet išskirtumėme ir premiją už nuopelnus gamtinės žemdirbystės teorijos patvirtinimui.

Viena mokslininkė jau norėjo tirti gamtinę žemdirbystę ir lyginti jos rezultatus su ekologinio ūkininkavimo rezultatais. Į mus kreipėsi dėl konsultacijų. Galiausiai pasitarus su darbo vadove nusprendė pasirinkti kitą daktarinės disertacijos temą, nes  institutas neturi nepatręštos žemės sklypo ir negali atlikti adekvačių ekperimentų.

Taigi moksliniai tyrimai neatlikti ir docentas neturi kuo pasiremti ir, greičiausiai, šneka iš nuogirdų arba, kitaip tariant, nevisai moksliškai.

O docento žodžiai “jie nelabai supranta procesų, vykstančių dirvožemyje“ ragina pasitikslinti ar čia tikrai taip galėjo pasakyti docentas, ar galbūt čia žurnalistai klaidingai interpretavo docento žodžius.

Gamtinė žemdirbystė kaip tik ir gimė iš procesų vykstančių dirvožemyje supratimo. Mes paėmėme mokslininkų darbus ir, jais remiantis sukūrėme naują lietuviškąją gamtinės žemdirbystės mokyklą. Nežinau kiek docentas išmano konkrečiai šioje srityje, bet galime susitikti ir padiskutuoti, kurioje vietoje, anot docento, mes neišmanome dirvodaros procesų. Arba galbūt docentas galėtų raštiškai surašyti kontraargumentus kodėl, anot jo, dirvožemis gamtinės žemdirbystės darže negali gerėti. O mes parašytumėme kurioje vietoje jis klysta arba pasimokytumėme iš docento. Nesvarbu kokia forma vyks diskusija, svarbu, kad ji vyktų moksliškai, su argumentais, kurie yra aprašyti mokslininkų arba pasiremiant eksperimentais, kuriuos galima pakartoti.

O iš savo pusės aš pažadu greitu metu parašyti argumentus kodėl gamtinės žemdirbystės ūkyje dirvožemis gerėja.

Laimis Žmuida

Gamtinė žemdirbystė: lysvių projektavimas kompiuteriu ir iki šalčių vešantis „konvejerinis daržas“

DSC_0634

Saulė kyla vis aukščiau, vėjelis – vis šiltesnis. Daugelis netrukus pasinersime į gamtą, pasiilgtus savo daržus ir lysves. Taigi metas pagalvoti, ar kapstymasis juose šiemet taps sunkiu darbu, prievole, ar malonumu. Pasirinkusieji antrąjį variantą turėtų įsiklausyti į buvusios vilnietės, architektės, o dabar gamtininkės Ritos Susnienės patirtį ir žodžius.

Į daržus įpuolė pasiilgusi gamtos artumo

Tradicijas ir naujoves smagiai ir su meile derinanti moteris ragina pamiršti varginančią augalų priežiūrą ir pasidomėti mūsuose vis dar neįprasta gamtine žemdirbyste. Naudą pajusite netrukus – pasinaudoję R. Susnienės patarimais vasarą po nuolat atsinaujinantį, pasak Ritos, „konvejerinį”, daržą galėsite vaikštinėti švariomis rankomis, skindami saulės ir lietaus subrandintas gamtos gėrybes.

Didmiesčio vaikas, interjero architektė Rita Susnienė jau septintus metus gyvena nuošalioje sodyboje netoli Trakų. Pavasarį ir vasarą darbuojasi darže, gamtos apsuptyje, rudenį ir žiemą sėda prie kompiuterio ir kuria modernius namų interjerus. Sostinės sumaišties, skubėjimo sako nepasiilgstanti. Po vyro netekties į kaimo sodybą persikrausčiusi moteris pati susiprojektavo svajonių namą ir ėmė gyventi gamtos ritmu.

Tiesa, daržus, į kuriuos įpuolė pasiilgusi gamtos artumo, vadina avantiūra. Mat apie augalus anksčiau nieko neišmanė. Netgi gėlių savo miestietiškame bute neaugino. Kaip ir visi džiaugėsi, kad parduotuvėje gali nusipirkti pusfabrikačių ir atvežtinių žalėsių. Tačiau dabar to laiko nenori nė prisiminti.

Daugiau skaitykite čia:
http://m.alfa.lt/naujienos/Gyvenimas/15027/

Nepatogi chemijos pramonei, bet dosni augintojui. Kas?

gamtinezemdirbyste

Kas gali pasiūlyti nepriekaištingai sveiką ir gardų maistą, kai net ekologiškos daržovės bei vaisiai turgelių prekystaliuose kartais kelia abejonių? O gi pati gamta – negudraujanti, netaupanti ir neuždarbiaujanti, dosniai atiduodanti derlių ir neklausianti – ar mes jo verti.

Jei ją atidžiau stebėsime, daug ko išmoksime. Jei ją atkartosime – gebėsime ūkininkauti taip pat sėkmingai, kaip tą daro pati gamta. „Žaliosios Lietuvos“ skaitytojams gamtinė žemdirbystė jau pažįstama. Tad neišsiplečiant trumpai priminsime, kad tai yra agrotechnika, imituojanti gamtoje vykstančius procesus. Tradiciniuose daržuose ir soduose suardoma natūrali gamtos sąveika. Ūkininkaujant gamtinės žemdirbystės būdu žemė nekasama, nepurenama, leidžiama susikurti natūraliai dirvožemio struktūrai – didžiausią darbą atlieka pati gamta. Dirva jau po metų tampa puri, joje prisiveisia daug sliekų, mikroorganizmų, augalų augimas žymiai pagerėja, jie nustoja sirgti. Šįkart pakalbėsime su gamtinės žemdirbystės žinovais ir praktikais apie tai, kodėl ši agrotechnika tokia patraukli ir nenuginčijamai verta tiek produkcijos valgytojo, tiek ūkininko, tiek mokslininko dėmesio.

Daugiau skaitykite čia:
http://www.zaliojilietuva.lt/nepatogi-chemijos-pramonei-bet-dosni-augintojui-kas-1079.html

Kiaušiniai, pieno produktai ir mėsa gauti naudojant GMO

gaidelisirvista

Lietuvos prekybos tinkluose nėra nei kiaušinių, nei pieno, nei mėsos produktų, kurie būtų gauti auginant gyvūnus be genetiškai modifikuotų pašarų.

Pilną straipsnį skaitykite:
http://www.zaliojilietuva.lt/kiekvienas-kasnis-pelnas-gmo-korporacijoms-988.html

Daržovių prenumerata

ketvirtas

Sveiki, vilniečiai, dar liko  kelios dienos kada galima užsiprenumeruoti daržovių pintinėles. Paskubėkite. Daugiau informacijos augintojų tinklapyje:

http://www.kitoksdarzas.lt/darzoviu-krepseliai-jums

header

Įrašyta kategorijoj Naujienos, Viskas kartu. 6 Comments »

Ieškomi gamtinės žemdirbystės produktų valgytojai

darzovesba

Ieškomi gamtinės žemdirbystės produktų valgytojai Vilniuje. Pristatymas du arba vieną kartą į savaitę. Pristatoma pintinėlė to, kas tą savaitę užderėjo darže. Maistas sezoniškas, augintas gamtoje, be šiltnamių, šviežias…

Daržovės bus auginamos laikantis gamtinės žemdirbystės principų, dėl kurių daržovės yra išskirtinės kokybės, daugiau turinčios vertingų medžiagų negu tradiciškai auginamos, neturinčios nitratų pertekliaus. Nenaudojami jokie cheminiai preparatai nei tręšimui, nei augalų apsaugai.

Tai būtų tartum daržovių krepšelių prenumerata. Mes tarpusavyje susitariame, kad per sezoną užauginsime jums nemažiau 25 kassavaitinius daržovių krepšelius, o jūs juos nupirksite. Krepšelyje būtų įvairios daržovės pagal tai, kas tą savaitę yra užaugę darže. Norinčiųjų meniu praturtintume ir laukiniais valgomais augalais, preciziškai surinktais tik švariose vietose. Savaitės vieno krepšelio kaina 35 Lt. Jei norėtumėte ypatingo šviežumo, galima būtų susitart ir daržoves pristatyti du kartus per savaitę. Tuomet vieno rinkinuko kaina būtų 20 Lt.

Savaitinis daržovių krepšelis būtų komponuojamas pagal žemiau išvardintas kainas.

Kainą sudaro: 45 proc. bazinis pamatas, 40 proc. auginimo sąnaudos, 15 proc. pristatymas.

• Bazinis pamatas. Tai mūsų sodyba, kuriamas daržas, remiantis ekosistemos dėsniais, mūsų žinios, patirtis, darbų planavimas, įvairovės komponavimas, sėklų pirkimas, daigų auginimas.
• Auginimo sąnaudos. Kasdienė augalų priežiūra nuo sėjos iki derliaus nuėmimas, mulčio pasigaminimas, mulčiavimas, ravėjimas, pridengimas pasitaikius šalnoms, reikalui esant kenkėjų nurinkimas ir panašus kruopštus rankų darbas. Čia technika neįmanoma. Net ir vejapjovės atsisakoma, nes ji naikina naudingus vabzdžius ir kitus gyvūnus.
• Pristatymas. Krepšelių pristatymo kelionės ir laiko kaštai.

Jei jūs nuspręstumėt šeštadienį atvažiuoti daržovių krepšelio pasiimti patys, tuomet jūsų krepšelio kaina sumažėtų 15 proc.

Taip pat kviečiame jus padirbėti mūsų, o kartų ir jūsų darže. Padirbėjus vieną dieną darže jūsų vėlesnių krepšelių kaina sumažėja 4 proc. Jei jūs skirtumėt 10 dienų darbui darže, tai savo daržovių auginimo sąnaudas įvykdytumėt. Vadinasi 40 procentų daržovių kainos jums jau mokėti nereikėtų.

Jei nusprendėte prenumeruoti šiemet daržovių krepšelius, tuomet susisiekite su vienu iš augintojų:

  • Eimutė ir Giedrius Lučiūnai: el. paštu eimute111@gmail.com arba tel. 8 675 03080 (nuo 17 iki 21 val.).
  • Renata Ofomala ir jos mama: el. paštu renata.glu@gmail.com arba tel. 8 614 97834
Įrašyta kategorijoj Naujienos, Viskas kartu. 12 Comments »

Naujas gamtinės žemdirbystės forumas

radish11

Atidarytas naujas gamtinės žemdirbystės forumas. Kviečiame užeiti, naudotis ir dalintis savo patirtimi:
http://gz.home.lt

Įrašyta kategorijoj Naujienos, Viskas kartu. 3 Comments »

Rita Susnienė: Nauji atradimai gamtinės žemdirbystės darže

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Žiema – puikus metas apmąstyti praeito sezono patirtį ir pasiruošti naujajam. Pavasaris ne už kalnų ir nenumaldomai artėja, todėl suskubome pakalbinti vieną iš gamtinės žemdirbystės lyderių Ritą Susnienę, sėkmingai daržininkaujančią Trakų rajone.

Kiek laiko užsiimate gamtine žemdirbyste ir nuo ko viskas prasidėjo?

Ateinanti vasara bus penktas daržininkavimo sezonas. Viskas prasidėjo nuo persikraustymo gyventi į vienkiemį. Prie namo turiu 40 arų žemės ir puikią motyvaciją – visa šeima labai mėgsta valgyti daržoves, uogas, vaisius. Pirmais metais tai buvo tik kažkoks „alia gamtinės žemdirbystės“ bandymas perskaičius N. Kurdiumovo knygą „Protingas daržas“ ir Sauliaus Jasionio straipsnių ciklą apie gamtinę žemdirbystę. Pasigaminau aštuonių lysvių rėmus iš pušinių lentų ir padėjau juos ant suartos žemės. Aplinkui užsėjau žolių ir dobiliukų mišiniu. Rėmų vidų pripildžiau žemės, privežtos iš po netoliese augusių medžių. Kai ką pasėjau ir pradėjau mulčiuoti nupjauta žole. Pagal tai, kaip dabar suprantu kas tai yra gamtinė žemdirbystė, tų savo dviejų vasarų daržų net nevadinčiau gamtiniais. Tai tik nekasami ir mulčiuojami daržai, tvarkingai pjaunant pievutę aplink lysvių rėmus.

Bet tai užkabino toliau domėtis, bendrauti su bendraminčiais gyvai ir forume, daug skaityti ir mokytis paprasčiausių universalių techninių daržininkavimo dalykų – sėjos laikas, augalų išdėstymas, derinimas, daigų auginimo subtilybės ir pan.

Dabar mano darže prie pirmųjų aštuonių prisidėjo dar 30 lysvių. Daržas išsiplėtė ir vertikaliai – prisidėjo lipančių ir vijoklinių augalų rėmai. Ieškant geriausios vietos skirtingiems augalams, daržas, uogynai ir vaismedžiai išsibarstė po visą sklypą.

Kaip „įdirbate“ dirvą prieš sodinant ar sėjant? Kaip suformuojate lysves ir kas yra aplink lysves?

Vietą naujoms lysvėms ruošiu dalinai nupūdydama velėną, uždengus ją kartonu, lapais, šiaudais, dalinai pripildama žemės iš po medžių. Po kiekvienos vasaros atsiranda minčių kažką keisti ir tobulinti. Bet mano sklypas pagaliau pamažu darosi panašus į tai, kaip aš suprantu gamtinę žemdirbystę. Tai nedideli kultūrinių augalų plotai kaip galima daugiau susiliejantys su laukiniais augalais, neišsiskiriantys iš natūralios augmenijos fono. Lysves rėminu neapdirbtomis pušinėmis lentomis. Lentos žemos, tampa nematomos kai apauga visokiais laukiniais ir mano sėtais žydinčiais, kvepiančiais grožiais ir atlieka kelias funkcijas:

atskiria agresyvią mano sklypo velėną nuo tos vidinės lysvių zonos, kur aš daugiausia kišuosi į gamtinius procesus – auginu maistą sau.
yra ilgalaikis inertiškas mulčias, skaidomos dirvos organizmų ir grybų.
prie jų susidarančiame pavėsyje mėgsta slėptis varlės, rupūžės ir kitokie gyviai.
Žoliapjove kartą per mėnesį pjaunu tik nedidelę pievutę prie namo. Kitur minimaliai prasipjaunu takus dalgiu ar tarplysvius pjautuvu. Lapai, laukiniai vaisiai, uogos kur nukrito, ten ir lieka, paliktos ir formuojamos visokios šakų ir akmenų, sausos žolės stagarų slėptuvės ir buveinės paukščiams, vabzdžiams, ežiams, kurmiams, ropliams – bet kam, kam patinka čia gyventi. Visi yra draugai ir nėra jokių „piktžolių“ ar „kenkėjų“. Pasikeitė miestietiškas aplinkos tvarkos suvokimas ir baigiu visai, aplinkinių kaimynų supratimu, „apleisti“ savo sklypą. Taip bandau įgyvendinti pagrindinį gamtinės žemdirbystės principą – kuo mažiau keisti gamtinę aplinką, nesikišti į gamtos tvarką.

O pačiose lysvėse bandau kopijuoti uždarą gamtos ciklą – subrendęs ir išbarstęs sėklas augalas žūva ir ta negyva organika maitina įvairius dirvos mikroorganizmus, bakterijas, grybus, kurie skaidydami organiką maitina naujus augalus. Vadinamosios „piktžolės“, kurių dauguma valgomos, auga lygiomis teisėmis su kultūriniais augalais.

Bendras mano daržo plotas apie 2 arus. Tiksliai sunku suskaičiuoti, nes daug kas auga ne lysvėse, o tiesiog pievoje, ar prie tvoros, ar prie vaismedžių.

Kokie šio sezono atradimai?

Šis ketvirtasis sezonas gerokai skyrėsi nuo ankstesnių, nes praeitą žiemą pasiruošiau tikslų daržo projektą ir jo laikiausi. Pagrindinės idėjos buvo kelios:

  • visiškai atsisakyti tradicinių monokultūrinių lysvių, o sudėlioti daržą iš nedidelių 60 x 60 cm plotelių, kuriuose mišriai auga lapinės, uoginės, šakniavaisinės ir ankštinės daržovės. Maišant tas mišrias schemas lysvėje susidėlioja dar didesnis margumynas.
  • Nuoseklaus, konvejerinio sodinimo eksperimentai, kai dirvoje visada kas nors auga, gaudo saulę ir tarp ilgos vegetacijos augalų guli ne organinė paklotė, o auga greit derančios daržovės ir visokios sideratinės kultūros. Visa organika paklotei turi atsirasti pačiame darže ar šalia jo, o ne būti atvežama iš kitur.
  • Išspręsti mano sklypo sunkaus, blogai aeruoto, susigulinčio dirvožemio problemą, įdarbinant visokius giliašaknius augalus, nes paviršinis mulčiavimas tos problemos neišsprendė. Priešsėlių, tarpsėlių ir posėlių teorijos patikrinimai praktikoje.
  • Pagaliau tiksliai vykdyti dar vieną principą – grąžinti į dirvą organikos mažiausiai tiek, kiek iš jos paimta derliaus pavidalu.

Prisipažinsiu, mišrus sėjimas pagal schemas buvo kankynė. Reikėjo sekti schemą ir kaitalioti sėklas kas eilutė, kartais dar dažniau. Dar sėjau pabandymui kelias tos pačios daržovių rūšies veisles, todėl buvo dar painiau. Bet rezultatas pranoko lūkesčius. Daržas visai nebuvo panašus į tradicinį daržą. Aukščių, lapų ir žiedų formų bei spalvų mišrainė buvo labai graži. Tos pačios rūšies daržovių išmėtymas irgi pasiteisino, nes vienur jos augo gerai, kitur prasčiau, ir galima pasinaudoti ta informacija kitais metais. Kopūstiniai baltukai skraidė kaip paprastai, bet jų padaryti nuostoliai žymiai mažesni, nei ankstesnę vasarą, kai visos kopūstinės daržovės augo vienoje vietoje.

Buvo ir mano klaidų parenkant derinius (pvz. baltosios garstyčios pasėtos prieš ridikėlius), buvo netikėtumų, kai gautos per sėklų mainus krūminės pupelės tapo vijoklinėmis, arba sumaišius sėklas vietoj kaliaropių užaugo kopūstai ir jiems buvo ankštoka pagal kaliaropių schemą. Buvo ir tokių atradimų: kai jau nupjoviau pagrindinę brokolio galvutę, palikau jį augti, nes buvo panašus į gražų medį. Tai skyniau ir skyniau nuo jo naujas ataugas, o paskutinį derlių nuo jo nuėmiau gruodžio 2 d. Ir dar jis turėjo užmegztų mažų žiedynų, kurie nušalo užėjus šalčiams.

Nuoseklus sodinimas, kai vienoms kultūroms užderėjus į jų vietą pasėjamos naujos, irgi pasiteisino. Darbo yra daugiau, kai visą laiką reikia kažką sėti, vos tik atsilaisvina koks plotelis. Bet derliaus kiekis iš to paties ploto buvo žymiai didesnis.

Kiek maisto užauginate? Ar užtenka visiems metams? Ką perkate? Ar įmanoma iš gamtinės žemdirbystės lengvai prasimaitinti?

Auginu daug rūšių daržovių. Vasarą valgom didesnė šeima ir tiesiai nuo lysvės į burną ar į puodą. Patobulinau daržovių laikymo sąlygas, turiu ir visokių šaldytų, džiovintų ar konservuotų variantų, tai užtenka ir dabar. Kiekio užtektų ir iki pavasario, bet daržovių kokybė bus labai abejotina. Perku tik pieno produktus, grikių kruopas, lęšius, avinžirnius, minimaliai duonos. Prasimaitinti turint bet kokį daržą galima, tik darbo yra nemažai. Vien daržovių derliaus sutvarkymas imlus darbas. O dar vaisiai, uogos ir t.t. Atprasti nuo Maximos lentynų reikia stiprios motyvacijos. Man jos užtenka.

Ar auginate iš savo sėklos? Kokių sėklų perkate parduotuvėse?

Savo sėklas auginu, bet labai gerais rezultatais dar negaliu pasigirti. Sėklas auginti irgi reikia išmokti. Bet ateityje ruošiuosi visiškai apsirūpinti savo sėklomis, nes jos bus geriausiai tinkančios mano sąlygoms.

Ką naujo darysite ateinantį sezoną? Gal naujo tipo lysves ar bandysit ką nors į velėną sėti, ar dar kokių gudrybių gimė po šių metų ir bus pritaikyta kitais metais darže?

Vasaros gale pradėjau į laisvus plotus sėti miežius, avižas, vikius ir pan. Ploteliai gražiai sužaliavo ir turiu daug vilčių, kad šių augalų šaknys kažkiek supurens mano podirvinį sluoksnį ir papildys organikos kiekį dirvoje. Kai dirva sunkus molžemis, prasta dirvos aeracija, paviršinis mulčiavimas labai menkai gerina situacija ir turi rimtų trūkumų – sunku palaikyti optimalų jo kiekį pagal oro sąlygas. Supratau, kad reikia atrasti savo organikos papildymo būdą, tinkanti mano dirvos sąlygoms. Nes jei nebus organikos, kurią skaidytų visi dirvos gyventojai, nebus jiems drėgmės ir oro, nevyks jokie kokybiški mitybiniai mainai dirvoje ir mano daržovės toliau kankinsis kaip patekusios į ledo spąstus – tokia kieta kartais būna dirva aplink augalo šaknis. Užaugusios organikos grąžinimas atgal dirvai buvo tik teorija. Sumesdavau visas liekanas ant lysvių rudenį. Atšalus orams sulėtėja ar visai sustoja organikos skaidymasis ir tos visos daržo liekanos pasiekdavo pavasarį visiškai tokios pat, kokias jas sumesdavau rudenį. Stambus mulčias trukdydavo sėti smulkias sėklas ir būdavo nunešamas į sodą. Nepurenama, nekasama dirva susislėgė. Tada rugpjūčio pradžioje padariau eksperimentą.

Pedantiškai surinkau viską, kas užaugo ir liko nereikalinga po derliaus nuėmimo lysvėje – žirnių, šparaginių pupelių virkščios, kopūstų lapai, morkienojai, burokėlių lapai, visokių žolių dalys be šaknų ir su šaknimis, paklotės likučiai. Viską susmulkinau. Kažkas dar augo toje lysvėje, kitose vietose ruošiausi sėti daikonus, salotas, ridikėlius, persodinti kaliaropių daigus. Padariau tokią banguotą lysvę – iškasiau griovelius ir tarp jų suformavau kauburėlius. Ant kauburėlių sėjau ir sodinau, o į griovelių dugną įmečiau šviežio arklio mėšlo ir supyliau susmulkintą daržovių liekanų masę. Ten buvo ir sausesnių karkasinių stagarų ir šlapesnių lapų liekanų, toks geras mišrus organinis mulčias. Ant jo užbėriau ploną sluoksnį žemės ir pasėjau miežius. Sėklas ir daigus ant kauburėlių šiek tiek uždengiau sausesniu šienu, tik kad nedžiūtų žemė. Viskas augo labai gerai, o po kokio mėnesio visa organika gioveliuose buvo pavirtusi į tokį nesubrendusį kompostą. Miežiai irgi gerokai paaugo.

Toks vietinis kompostavimas mano sąlygomis labai pasiteisino. Todėl visą rudenį ėmiau derlių, smulkinau visas daržo liekanas, pyliau į griovelius ir sėjau visokius sideratinius augalus. Pavasarį keisiu griovelius ir kauburėlius vietomis ir vėl sėsiu priešsėlius anksti pavasarį iki pagrindinės daržovių sėjos. Užaugs ir medžiaga paklotei, ir liks šaknys podirvio purenimui. Organikos smulkinimui prisigaminau visokių prietaisų, tai tas darbas pasidarė visai spartus. Dabar beliko juos tobulinti.

Pagrindinės idėjos buvo išbandytos ir pasiteisino. Kitą sezoną tik tobulinsiu. Ypač banguotas lysves.

Dar turiu idėjų dėl daržovių asortimento. Labiausiai domina lapiniai kopūstai, mangoldai – viskas, ką galima skinti ir po šalčių, ir nereikia sandėliuoti. Pažiūrėsiu kaip peržiemos mangoldai ir ar tikrai atžels pavasarį. Dar galvoju apie galimybę išlaikyti daugumą šakniavaisinių žemėje per žiemą. Ir ne tik išlaikyti, bet turėti galimybę bet kada, ir per šalčius, išsirauti juos iš lysvės.

Kokius matote GŽ pliusus?

Pagrindiniai GŽ pliusai – tikra, neplastmasinė gamtinė aplinka ir sveikos skanios daržovės, uogos, vaisiai bei visi valgomi laukiniai augalai. Dar gera proto mankšta, eksperimentai, pats natūralus buvimas gamtoje.

Ritą Susnienę kalbino Laimis Žmuida

Tolesniam domėjimuisi:
http://gyvenimas.delfi.lt/naujos_formos/architektes-darzas-maziau-darbo-daugiau-laimes.d?id=36833115

2012 06 29

DSC_0593
Bendras daržo vaizdas birželio gale. Priekinėse lysvėse pavasario sėja ir jau viskas paaugę. Tolesnėse lysvėse dar matosi lysvių rėmų lentos, nes viskas tik dygsta.

DSC_0605
Mišri lysvė 3 birželio gale.

DSC_0634
Prieskonių ir arbatos žolių kampas po virtuvės langu.

2012 07 11

DSC_0668
Mišrios vasaros – rudens daržo lysvės liepos pradžioje. Tarplysviuose bujoja balandų „medžiai“.

DSC_0672
Pavasario sėjos mišri lysvė liepą jau visai sutankėjo. Žirniai gerai pavėsina kopūstines daržoves nuo vasaros karščių.

DSC_0688
Ta pati mišri lysvė 3 tik jau liepos 13 d.

2012 08 08

DSC_0783
Rugpjūčio viduryje pasirodė visas aukščių, lapų formų, spalvų, žiedų, laukinių ir kultūrinių augalų makalynės grožis – tikras gamtinis daržas.

2012 09 26

Nuotrauka0001
Nuėmus paeiliui pavasario sėjimo daržoves, liepos gale – rugpjūčio pradžioj pasėtos daržovės „banguotose“lysvėse augo labai gerai.

Nuotrauka0003
Daikonai, kaliaropės, kalafijoras, mangoldai ir ant smulkintos tos pačios lysvės organikos sudygę avižos, vikiai, miežiai.

Nuotrauka0004
Toliau vasaros – rudens daržas jau gelsta, o buvusiose pavasario sėjos lysvėse konvejeriu pasėtos darržovės rugsėjo gale klestėjo.

Nuotrauka0005
Pats derliausias brokolis tarp dygstančio žalio vikių-avižų kilimo.

2012 10 21

Nuotrauka0017

Nuotrauka0019
Spalio gale iš mišrių ir „banguotų“ lysvių dar valgiau šviežias kaliaropes, mangoldus, gūžines salotas, daikonus, savojos kopūstus, kalafijorus.

Nuotrauka0021
Sezono atradimas – brokoliai nepailstamai krauna žiedynus iki šalnų.

Nuotrauka0012
Taip atrodo gražiosios rugpjūčio vidurio „džiunglės“ spalio gale. Tarp įvairiu laiku atsilaisvinusiuose ploteliuose pasėtų miežių, medžių lapai tik vėliausiai nuimtų gumbinių salierų vietoje.

Anatolijaus Orlovo paskaitos ir seminarai

Sausio 25, 26 ir 27 dienomis Lietuvoje įvyks Anatolijaus Orlovo paskaitos ir praktiniai seminarai. Anatolijus Orlovas – baltarusių ekologas, menininkas, landšafto architektas, Bresto universiteto Landšaftinio dizaino katedros vedėjas. Šis žmogus turi retą talentą uždegti klausytojus gyvos gamtos stebuklais, parodant, kad medžiai yra “ne tik mediena“, bet ir mūsų stebuklingi pagalbininkai, gebantys žmogų pakylėti iki Meilės ir Kūrybos įkvėpimo lygmens.

Kiekvienas žmogus sugeba susikurti savo Amžiną Rojaus Sodą, kuris savo šeimininką nuolatos tobulintų ir harmonizuotų – nes juk kūryba yra abipusė. Kaip žmogus kuria sodą, taip ir sodas kuria žmogų. Seminarai skirti tiems, kas svajoja tobulinti gyvenamąją erdvę sau ir savo vaikams.

Sausio 25 d.

Augalų ir žmonių santykiai, kaip tai gali atvesti į planetos suklestėjimą.
Ką augalai nori ir gali pasakyti žmogui.
Begalinė miško-sodo galimybių įvairovė arba miškas-sodas tūkstančiui metų mūsų klimato sąlygomis.

Pradžia 10:00, Baltupių 37, Vilnius.

Kaina 20 Lt.

Sausio 26 d.

Miškas – gyvas šiltnamis, klimato ir vandens apykaitos stabilizatorius.
Miškai ir pelkės – gyvos būtybės, gyvosios gamtos jungtys.
Reliktiniai miškai, jų pajauta, apsijungimas su jų dvasia.
Šio užsiėmimo metu bus mokoma iš sėklyčių daiginti medžius. Sėklyčių bus galima įsigyti iš A.  Orlovo arba atsinešti savo. Mokysimės kaip sėti, prižiūrėti, persodinti.

Pradžia 11:00, Baltupių 37, Vilnius.

Kaina 20 Lt.

Sausio 27 d.

Važiuojame į Skinderiškio parką. Ten mus pasitiks jo įkūrėjas ir ilgametis prižiūrėtojas Kęstutis Kaltenis. Jis mums papasakos apie savo ilgai rinktą augalų kolekciją ir, manome, paskatins kurti savo dendrologinius parkus ir sodus, kurie yra didžiausias mūsų turtas, mokykla ir atgaiva. Kadangi žiema, tai daugiausia dėmesio skirsim spygliuočiams, galbūt pavyks prisirinkti kai kurių medžių sėklų, kurias galėsit išsidaiginti. Pasiimkite gėrimų ir užkandžių.

Susitinkame 11:00 prie Josvainių bažnyčios, Kėdainių rajonas.
Iš magistralės Vilnius-Klaipėda, pravažiavus Babtus pasukti į 229 kelią ir važiuoti iki Josvainių.

Seminarai bus vedami rusų kalba.

Tel. 8 673 15451- Nerijus, 8 670 19914 – Skirmantas, 8 655 38032 – Natalija (skambinti po sausio 16 d.)