Apie jauną ūkininkę, kuri daržoves augina kitaip

vaidatulabaitegz

Savaitgaliais Druskininkų turgavietėje apsilankę druskininkiečiai ir kurorto svečiai, ko gero, negali nepastebėti originalios iškabos „Padusinis. Gamtinė žemdirbystė“ ir daugumai lietuvaičių dar nepažįstamomis daržovėmis bei salotomis prekiaujančios jaunos ūkininkės Vaidos Tulabaitės. Kardinaliai pakeitusi savo gyvenimą, jauna moteris sako dabar atradusi savo širdžiai mielą veiklą. „Svarbiausia daryti tai, kas tau patinka, nuo ko nepavargsti, o pailsi. Nuo savo veiklos aš nepavargstu, ji mane pakrauna“, – sako kol kas 15-os arų plotuose ūkininkaujanti Vaida, gamtinės žemdirbystės pradininkė Druskininkų krašte, su kuria šįkart kalbėjomės apie netradicinį ūkininkavimą, meilę gamtai ir Druskininkų kraštui.

– Kuo jauną moterį patraukė ūkininkavimas? Iš kur ta meilė gamtai?
– Kiek prisimenu, trauka žemdirbystei prasidėjo dar pradinėje mokykloje. Kartą, radusi gražų žolių kupstelį, jį išsikasiau ir nutariau auginti. Žinoma, paslapčia nuo mamos – kad neišravėtų. Pasisekė – prigijo, subujojo!
O gamta supo visada. Su tėvais teko gyventi įvairiuose kaimuose – jie dirbo kolūkiuose. Didžiąją dalį vaikystė praleidau prie Dusios ežero pas močiutę, unikalios gamtos apsupty.
Maudytis link ežero eidavau pro pelkę – dar dabar, regis, jaučiu tą karštą vasaros dieną garuojančios pelkės kvapą. Be to, aplinkui būdavo tiek augaliukų – gėlyčių, žolelių! Manau, kur augi, kuo gyveni, visa tai tarsi sugeri ir be to neįsivaizduoji savo gyvenimo – meilė gamtai gimė natūraliai.
Žinoma, buvo pertrauka, kai augalų mano gyvenime nebuvo – mokiausi, domėjausi žvejyba, dirbau su žūkle susijusį darbą. Bet dabar vėl grįžau prie ištakų.

– Kur teko studijuoti? Ar studijos buvo susijusios su dabartine veikla?
– Vilniaus Gedimino technikos universitete Statybos fakultete baigiau Nekilnojamo turto vertinimo vadybos studijas. Nedirbau nei vienos dienos pagal specialybę. Tiesa, įgytos žinios pravertė, kai Liepiškių kaime, šalia Ricielių, statėmės namą. Pati projektavau! Kiekvieną centimetrą apskaičiavau, ir viskas šauniai gavosi.
Esu įsitikinusi, kad aukštasis mokslas tikrai gyvenime praverčia, nes plečia akiratį, suteikia žinių, kurios visada reikalingos.
Iki šiol dirbau įvairiausius darbus, teko paragauti ir žurnalistės duonos, pavažinėjau po įvairius Lietuvos miestus. Susipažinusi su būsimu vyru išvykau padirbėti į Norvegiją, ten siūlėme įvairias savo paslaugas. Ir namų tvarkytoja teko padirbti – labai norėjau pamėginti, žinoti, ką tai reiškia. Pabandžiusi supratau, kad tai – ne man. Grįžau į Lietuvą.
Beje, jau seniai norėjau gyventi kaime. Tik reikėjo įkalbinėti ir savo vyrą, miestietį, gimusį ir užaugusį Šiauliuose.

– Dirbant, teko gerokai išmaišyti visą Lietuvą, tačiau apsigyventi nutarėte būtent Druskininkų krašte, įsikūrėte Liepiškiuose. Kodėl?
– Druskininkuose su tėvais apsigyvenau, būdama 13 metų. Man čia labai patiko. Tai unikalus miestas, viliojęs dar tada, kai Druskininkuose tik lankydavome gimines. Pavydėdavau, kad jie čia gyvena, o kai patys čionai atsikraustėme, buvau labai laiminga.
Dirbdama žvejybos srityje, apvažiavau visą Lietuvą, man niekur nebuvo taip gražu, kaip Druskininkuose. Traukė uogų ir grybų turtingi miškai. Be to, gyventi mažame miestelyje paprasčiau.

Vietoje, kurioje dabar stovi mūsų namas, buvo nepraeinami brūzgynai ir šabakštynai. Stovėjo suklypusi bakūžė ir tvartas. Bet tą, nors ir apleistą, erdvę pamačiusi, pajutau, kad man gera, čia aš tarsi namie. Beliko įkalbėti artimuosius. Pati tikrai supratau, kiek reikės įdėti darbo, bet neišsigandau – prie darbo esu pratusi, juk kaime augau! Mums visiems labai patiko mintis išvalyti sodybos teritorijoje esančius užakėjusius tvenkinius ir juos įžuvinti – abu su vyru mėgstame žvejoti.
Taigi lūšnynų nebeliko. Išlyginime teritoriją, iškirtome šabakštynus, senus pavojingus medžius, išvalėme ir sujungėme tvenkinius. Palikome kai kuriuos senus medžius – vyšnias, riešutmedžius – jie puošia teritoriją. Pastatėme namą. Erdvė tapo neatpažįstama. Čia gyvename jau penktus metus.

– Kada ir kodėl jūsų gyvenime atsirado natūralioji žemdirbystė?
– Norėjau širdžiai mielos veiklos ir dirbti pati sau. Žinoma, daug ką išbandžiau, kol atradau tai, ką darau dabar. Kiek save atsimenu, man visada patikdavo būti gamtoje. Norėjau ūkininkauti, tik nenorėjau savo idėjų užkrauti šeimai.
Bet kai ko nors labai nori, kai svajonės pradeda „spausti“ galvą, imi ir darai. Pradėjau skaičiuoti, kiek man reikia visko užauginti ir parduoti, kad galėčiau šiek tiek prisidurti prie turimų pajamų.
Pradėjusi domėtis ūkininkavimu ir paskaičiavusi, kiek uždirba ūkininkai – supratau– gyventi tikrai galima! Ir sąlygos ūkininkauti mūsų krašte, manau, tikrai geros.

Sukau galvą, ką galėčiau užauginti pati. Iš pradžių maniau, kad man užteks auginti braškes ir česnakus – ne bet kaip, o sveikai. Vis daugiau apie gamtinę žemdirbystę interneto platybėse prisiskaičiau. Neilgai trukus supratau, kad man jau neužtenka tik braškių ir česnakų – noriu sveikai auginamų augalų įvairovės. O ir kitiems norėjosi pasiūlyti įdomesnių sveikų daržovių.
Džiaugiausi, kad mano auginti česnakai iš karto tapo paklausūs. Dar auga, bet dauguma jau užsakyti – žmonės juos vertina ir perka. Žinoma, teks šiek tiek pasilikti ir sėklai.
Ateityje noriu gauti EKO ūkio sertifikatą, todėl ketinu pirkti sertifikuotas ekologiškas sėklas.

– Kuo ypatinga gamtinė žemdirbystė?
– Manau, kad tai yra ateities žemdirbystė. Jeigu žmonija norės išgyventi, turės prie jos grįžti. Vien dėl sveikatos.
Juk net ir ekologiškai auginant daržoves, jose vis tiek neužtenka naudingų medžiagų – Lietuvoje dirvos yra per daug nualintos, jose netgi iš viso nėra kai kurių mineralų.

Pasirodo, dirva turi būti biologiškai aktyvi, gyva. Kodėl vertinamos laukinės uogos? Todėl, kad auga natūralioje aplinkoje, gamta pati pasistengia jas pamaitinti. Taip reikia kurti ir savo daržus – žiūrėti į gamtą ir ją atkartoti. Pagrindinis gamtinės žemdirbystės principas – nenualinti dirvos. Negalima išnešti daugiau, nei įneši. Tada piktžolės tampa geržolėmis, jos lieka darže. Tik gerokai paūgėjusios, nuraunamos ir klojamos lysvėje. Ir visų nenurauname – jos „draugauja“ su augalais: saugo nuo saulės ir kenkėjų. Juk kai amarai neturi kuo maitintis, maitinasi mūsų daržovėmis… O juk jie mieliau rinktųsi, tarkime balandas, o ne kokį kopūstą. Aišku, yra išimčių, yra daržovių, kurios nemėgsta augti ten, kur viskas apklota. Tarkime, svogūnai.

Geržolės savo šaknimis gerai išpurena dirvą. Beje, vien išrautų žolių neužtenka, mes dar klojame ir kieme nupjautą veją. Dar naudoju šiaudus – juos perku ir kloju ežiose.

Kitam sezonui ruošiu vien gamtinės žemdirbystės daržą – jis bus 12 arų plote. Žinoma, palyginus su kitais ūkininkais, tai mažos apimtys, tačiau, kaip rankų darbui, manau, tikrai daug.

– Ar skiriasi tokiu būdų užaugintos daržovės nuo mums įprastai auginamų?
– Visi žino, kad žmogui reikia subalansuotos mitybos. Lygiai taip pat ir augalui. Jeigu nuravėsi visą lysvę, paliksi pliką dirvą, tai augalas negaus jam reikalingų maistinių medžiagų, net jei ir patręšime kokiomis cheminėmis trąšomis, kuriose bus tik keli cheminiai elementai. Jų neužteks visaverčiam augimui ir augalas skurs. O jam juk reikia visos Mendelejevo lentelės! Tų medžiagų nepaskirstyti geriau, nei sutverta pačios gamtos.

Pagal gamtinės žemdirbystės principus užaugintos daržovės būna didesnės, jų spalva sodresnė, manau, jos skanesnės.
Žinoma, aš pati šioje srityje dar tik eksperimentuoju, mokausi, tyrinėju, man viskas įdomu.

– Ar žmonės vertina sveikiau užaugintas salotas ir kitas daržoves? Kokia pačios patirtis, prekiaujant turguje?
– Man patinka, kai viskas gražu, tvarkinga, estetiškai pateikta. Aš pati į turgų nevažiuoju tarsi būčiau tiesiai iš daržo – man nepriimtinas toks ūkininkės įvaizdis. Bendraudama su žmonėmis, turiu tvarkingai ir estetiškai atrodyti. Susikūriau įdomesnę iškabą, visiems besidomintiems aiškinu, kaip užaugintos mano daržovės.
Džiaugiuosi, kad yra nemažai žmonių, kuriems įdomi gamtinė žemdirbystė.
Žinoma, ne visi, įprastai auginantys daržoves, supranta, kad tokie gražūs burokėliai gali užaugti be trąšų…
Pastebėjau ir kitą problemą – deja, ne visi turgaus prekiautojai sąžiningi, ne be reikalo žmonės jais nepasitiki.

padusinisgz

Druskininkų turgavietėje, manau, galėtų būti atskiras skyrius, kuriame būtų galima nusipirkti tik pačių ūkininkų užaugintos produkcijos. Dabar gi yra tokių, kurie ir iš Lenkijos atvežtas daržoves ar vaisius pateikia kaip savo pačių užaugintas… Juk žmonės, pirkdami vietinius produktus, linkę mokėti brangiau – tai ar galima juos apgaudinėti? Ypač, kai matai, kad ekologiškų daržovių ar uogų savo kūdikiams ieško jaunos mamytės! Ir už tas pačias lenkiškas braškes kokiai moteriškei moka dvigubai brangiau, manydamos, kad perka ekologiškai augintas uogas…
Manau, reikia gerbti pirkėją ir sąžiningo ūkininko darbą.
Kai kurie pirkėjai, žinoma, priekaištauja, kad mano daržovės brangios. Tarkime, didesnė kopūsto galva kainuoja pusantro euro. Gal ir brangu, bet žiūrint su kuo lyginsi? Palyginkime su kavos puodeliu ar traškučių pakeliu, kurie kainuoja panašiai, tik ar galima lyginti jų maistinę naudą. Juk, pirkdamas kopūstą, gauni ne tik maistą, o kartu ir visą vitaminų bombą. Tai ar tada pusantro euro brangu?
Tie, kas supranta, net nesideri. Kai kurie perka mažiau, bet kokybiškų daržovių.

– Kiek laiko tenka praleisti ūkyje? Juk viską tenka nudirbti rankomis, be technikos…
– Daugiausia darbo pavasarį – tada plušu nuo aušros iki sutemos. Taip ūkininkaudama turiu atiduoti daug jėgų ir laiko. Kol neturiu jokios technikos, viską dirbu rankomis, ir viena. Teko, tiesa, talkininkų samdytis, ūkininkauju dviejuose ūkiuose, viena visko nespėju. Ateityje ketinu įsigyti technikos, kurią, manau, galima įsileisti į gamtinės žemdirbystės plotus, kad darbas pagreitėtų: žolę nupjauti, šiaudus ir šieną išvežioti, vagas suformuoti.

– Kokia gi yra Vaidos, kaip ūkininkės, didžiausia svajonė?
– Kasdien gimsta naujų idėjų. Svajoju sukurti tokį ūkį, kuriame būtų didelė augalų įvairovė. Man reikia tos įvairovės. Iki šiol jos pasigesdavau, nuėjusį į turgų – ten būna tik dažniausiai vartojamų daržovių: bulvės, morkos, agurkai, pomidorai, burokėliai, krapai… O kur visa kita? Kur visos prieskoninės žolės, įdomios daržovės, įvairiausios uogos? Neradusi jų nusipirkti, sumaniau auginti pati. O jei gali auginti sau, tai gali ir kitiems užauginti.
Man įdomu eksperimentuoti, pirkti sėklas ir stebėti, kas užaugs. Smagu, kad atsiranda vis daugiau bendraminčių, noriu, kad jų būtų vis daugiau.
Veiklą, kuri man artima, jau radau. Darbo srity man ramu ir gera. Tai suteikia daug laimės.

Laima Rekevičienė

www.manodruskininkai.lt

Gamtinės žemdirbystės seminarai liepos mėnesį visoje Lietuvoje!

veggie1

Kviečiu į gamtinės žemdirbystės seminarus, kurie vyks sodybose prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų liepos mėnesio savaitgaliais.

Seminaras trunka vieną dieną, nuo dešimtos ryto iki ketvirtos-penktos vakaro, su pietų pertrauka. Seminarą vesiu aš, Laimis Žmuida. Seminaro programa apačioje. Dvi-tris valandas skirsime praktikai, t.y. suformuosime lysves, pasėsime daržoves ir apmulčiuosime. Seminaro kaina – 15 eurų. Pietūs suneštiniai. Dalyvių skaičius ribotas, dešimt-penkiolika žmonių, tad būtina išankstinė registracija el. paštu:
gerazemdirbyste@gmail.com.

Seminarai prie jūsų miestų:

Liepos 2 d., Kauno raj., prie Zapyškio, formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 3 d., Prienų raj., važiuojant nuo Kauno link Marijampolės, vilnonėje jurtoje;
Liepos 9 d., Alytaus raj., tarp Prienų, Jiezno ir Alytaus su medaus degustacija;
Liepos 10 d., Druskininkų raj., pas Vaidą Tulabaitę iš ekoūkio „Padusinis“;
Liepos 16 d., Panevėžio raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje;
Liepos 17 d., Šiaulių raj., prie pat Naisių, su vegetariniais pietumis;
Liepos 23 d., Vilniaus raj., formuojamoje gamtinės žemdirbystės sodyboje su molio-šiaudų namu;
Liepos 24 d., Vilniaus raj., Barūnėliuose su žolinės duonos ir kitų gamtinių produktų degustacija (www.zolynunamai.lt);
Liepos 30 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje;
Liepos 31 d., Klaipėdos raj., Gedminų k., Švanių sodyboje.

Seminaro programa

Kodėl verta rinktis gamtinę žemdirbystę?
Kaip pasodinti daržus išsaugant gamtą savame sklype?
Kaip įdirbti dirvą ir pasiruošti sėjai?
Lysvių ilgis, plotis, orientacija pagal pasaulio šalis.
Pakeltos lysvės, aprėmintos lysvės, įgilintos lysvės ir kiti lysvių tipai.
Lysvių išdėliojimas sklype.
Kuriuos laukinius maistinius augalus verta auginti?
Kuriuos kultūrinius maistinius augalus lengviausia auginti?
Kaip pasėti į lysves?
Kaip užmulčiuoti?
Koks būna mulčias ir su kokiu lengviausia dirbti?
Koks turėtų būti mulčio sluoksnis?
Kaip prižiūrėti augančius augalus?
Kada nuimti derlių ir kaip susandėliuoti?
Kaip suvartoti savo užaugintą maistą?
Gamtos kalendorius. Ką ir kada sėti?
Kaip užsiauginti savų sėklų?
Kaip paruošti daržą žiemojimui?

Ieškau sodybų gamtinės žemdirbystės seminarams

gamtineszemdirbystesseminaras5

Ieškau sodybų prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šaulių, Panevėžio, Alytaus, kur galėčiau surengti liepos mėnesį gamtinės žemdirbystės seminarus. Sodybos šeimininkams seminarai nemokami. Sodyboje turėtų būti pavėsinė, dengta terasa, namas ar kita pastogė susėsti dešimčiai, penkiolikai žmonių, o taip pat vieta įsirengti dviems bandomosioms lysvėms. Rašykite gerazemdirbyste@gmail.com.

Gamtinė žemdirbystė Klaipėdoje!

veggie1 Vasario 21 dieną (šeštadienį) ir vasario 22 dieną (sekmadienį) Klaipėdoje rengiamos gamtinės žemdirbystės paskaitos. Vasario 21 dieną „Gamtinė žemdirbystė praktikoje“. Vasario 22 dieną „Sėklos: kaip užsiauginti gerų sėklų pačiam“. Paskaitos vyks nuo dešimtos iki penkioliktos valandos su pietų pertrauka. Paskaitas ves – Laimis Žmuida. Dienos kaina 15 eurų. Paskaitų programos žemiau. Dalyvių skaičius ribotas, tad būtina registracija el.paštu: gerazemdirbyste-mailas

Paskaitos „Gamtinė žemdirbystė praktikoje“ programa

Kodėl gamtinėje žemdirbystėje gaunama aukščiausia produktų kokybė ir padaroma mažiausia žala gamtai?
Kaip tai įgyvendinti praktikoje?
Žemės įdirbimo nereikalaujantys augalai.
Augalai, kuriems reikės žemės įdirbimo.
Lysvės. Jų orientavimas pagal pasaulio kryptis.
Lysvių plotis ir ilgis.
Slankiojančios lysvės patogesnės.
Ar reikalinga sėjomaina?
Pakeltos ir įgilintos lysvės.
Aprėmintos lysvės.
Lysvių išdėliojimas sklype.
Kaip sėti į lysves?
Mulčiavimas.
Kodėl mulčiuojame?
Mulčias sodui ir mulčias daržui.
Geras mulčias ir prastas mulčias.
Teisingas mulčiavimas.
Kaip uždėti mulčią ant lysvės?
Iš kur gauti mulčio?
Lysvių priežiūra sezono metu.
Lysvės rudenį ir žiemą.
Lysvės mažuose plotuose (6 a sklypuose)
Lysvės dideliuose plotuose (hektaras ir daugiau)

Paskaitos „Sėklos: kaip užsiauginti gerų sėklų pačiam“ programa

Kur gauti sėklų?
Parduotuvinės ir namų gamybos sėklos. Privalumai ir trūkumai.
Kaip išsirinkti veisles parduotuvėje?
Kaip atsirinkti veisles tolesniam auginimui?
F1 ir H hibridai.
Genetiškai modifikuotos sėklos.
Beicuotos sėklos.
Sėklų mirkymas ir daiginimas.
Sėklų daigumo tikrinimas.
Lengvai pagaminamos sėklos. Vienmečiai augalai.
Sunkiau pagaminamos sėklos. Dvimečiai augalai.
Šakniavaisių, skirtų dauginimui, sandėliavimas. Pasodai.
Kada sodinti šakniavaisius sėkloms? Pasodų auginimas.
Kokią vietą parinkti pasodams?
Kryžmadulkiai ir savidulkiai augalai.
Atstumai, kuriais reikėtų sodinti augalus norint išvengti susikryžminimo.
Sėklų išėmimas (iškūlimas), džiovinimas, sandėliavimas.
Kiek metų daigios sėklos?
Keleto veislių auginimas pramečiuojant, kad nesusikryžmintų.
Dauginimas iš jaunuolių.
Kryžminimas ir naujų veislių kūrimas.
Veislių degradacija ir grįžimas atgal į gamtą.
Mišinių auginimas ir laisvasis kryžminimasis.
Optimali dirvožemio temperatūra reikalinga sėklų dygimui.
Daržovių kilmės regionai.
Sėklos išvedimo ir pagaminimo regionai.
Sodo kultūrų dauginimas sėklomis.
Žiedo sandara ir kryžminimasis.
Sėklų šaldymas (stratifikacija) ir paukščių virškinimo reikšmė kai kurių sėklų dygimui.
Jaunų medelių auklėjimas ir reikiamos genetikos pusės paryškinimas.
Kokią žemę parinkti sodinukams ir daigams auginti?
Dauginimo sėklomis alternatyvos: vegetatyvinis dauginimas.
Literatūra tolimesniam domėjimuisi: anglų, rusų ir lietuvių kalbomis.
Praktika.
Kaip išsirinkti veislę parduotuvėje?
Kaip atsirinkti šakniavaisius tolimesniam dauginimui?

Gamtinė žemdirbystė praktikoje

06613_VeggiesGardeningNov2011

Kviečiame į gamtinės žemdirbystės mokymus vasario 14 d. Kaune ir vasario 15 d. Vilniuje. Paskaitą ves Laimis Žmuida. Paskaitos trukmė: nuo 10:00 iki 16:00. Tai įvadinė paskaita pradedantiems domėtis gamtine žemdirbyste. Sužinosite kaip įsirengti lysves ir kaip į jas pasėti visas daržoves, kad užaugtų gamtinės kokybės produktai. Dienos kaina – 15 eurų.

Vietų skaičius ribotas iki dešimties, tad būtina registracija el. paštu:
gerazemdirbyste-mailas

Programa

Kodėl gamtinėje žemdirbystėje gaunama aukščiausia produktų kokybė ir padaroma mažiausia žala gamtai?
Kaip tai įgyvendinti praktikoje?
Žemės įdirbimo nereikalaujantys augalai.
Augalai, kuriems reikės žemės įdirbimo.
Lysvės. Jų orientavimas pagal pasaulio kryptis.
Lysvių plotis ir ilgis.
Slankiojančios lysvės patogesnės.
Ar reikalinga sėjomaina?
Pakeltos ir įgilintos lysvės.
Aprėmintos lysvės.
Lysvių išdėliojimas sklype.
Kaip sėti į lysves?
Mulčiavimas.
Kodėl mulčiuojame?
Mulčias sodui ir mulčias daržui.
Geras mulčias ir prastas mulčias.
Teisingas mulčiavimas.
Kaip uždėti mulčią ant lysvės?
Iš kur gauti mulčio?
Lysvių priežiūra sezono metu.
Lysvės rudenį ir žiemą.
Lysvės mažuose plotuose (6 a sklypuose)
Lysvės dideliuose plotuose (hektaras ir daugiau)

 

Sėklos: kaip užsiauginti gerų sėklų pačiam? (KLAIPĖDOJE)

seklu mainai

Artėja pavasaris, tad pats laikas pasirūpinti sėklomis. Vasario 22 d. (sekmadienį) Klaipėdoje vyks paskaita apie daržovių ir sodo kultūrų sėklas. Paskaitą skaitys Laimis Žmuida. Paskaitų trukmė: nuo 10:00 iki 15:00 val. su pietų pertrauka. Kaina 15 eurų.

Registruotis el. paštu gerazemdirbyste-mailas

Programa

Kur gauti sėklų?
Parduotuvinės ir namų gamybos sėklos. Privalumai ir trūkumai.
Kaip išsirinkti veisles parduotuvėje?
Kaip atsirinkti veisles tolesniam auginimui?
F1 ir H hibridai.
Genetiškai modifikuotos sėklos.
Beicuotos sėklos.
Sėklų mirkymas ir daiginimas.
Sėklų daigumo tikrinimas.
Lengvai pagaminamos sėklos. Vienmečiai augalai.
Sunkiau pagaminamos sėklos. Dvimečiai augalai.
Šakniavaisių, skirtų dauginimui, sandėliavimas. Pasodai.
Kada sodinti šakniavaisius sėkloms? Pasodų auginimas.
Kokią vietą parinkti pasodams?
Kryžmadulkiai ir savidulkiai augalai.
Atstumai, kuriais reikėtų sodinti augalus norint išvengti susikryžminimo.
Sėklų išėmimas (iškūlimas), džiovinimas, sandėliavimas.
Kiek metų daigios sėklos?
Keleto veislių auginimas pramečiuojant, kad nesusikryžmintų.
Dauginimas iš jaunuolių.
Kryžminimas ir naujų veislių kūrimas.
Veislių degradacija ir grįžimas atgal į gamtą.
Mišinių auginimas ir laisvasis kryžminimasis.
Optimali dirvožemio temperatūra reikalinga sėklų dygimui.
Daržovių kilmės regionai.
Sėklos išvedimo ir pagaminimo regionai.
Sodo kultūrų dauginimas sėklomis.
Žiedo sandara ir kryžminimasis.
Sėklų šaldymas (stratifikacija) ir paukščių virškinimo reikšmė kai kurių sėklų dygimui.
Jaunų medelių auklėjimas ir reikiamos genetikos pusės paryškinimas.
Kokią žemę parinkti sodinukams ir daigams auginti?
Dauginimo sėklomis alternatyvos: vegetatyvinis dauginimas.
Literatūra tolimesniam domėjimuisi: anglų, rusų ir lietuvių kalbomis.

Praktika.
Kaip išsirinkti veislę parduotuvėje?
Kaip atsirinkti šakniavaisius tolimesniam dauginimui?

Intensyvūs praktiniai gamtinės žemdirbystės kursai

vegetable-garden

Rengiami intensyvūs metų trukmės gamtinės žemdirbystės kursai. Žinios ir įgūdžiai bus įgyjami žemiau išvardintų praktikų metu. Be žinių ir praktinių įgūdžių dalyviai kursų pabaigoje automatiškai gauna dar ir tokius rezultatus:

1. Atsirinktos kultūros tolimesniam auginimui.
2. Įrengtas medelynas. Kitais metais kursų dalyvis turės visus sodo kultūrų sodinukus ir galės pasisodinti nemokamą sodą ir kitus želdinius.
3. Gaunamas daržovių derlius.
4. Įdirbama žemė sodui sodinti ir kitų metų daržams.
5. Pasodinama dalis sodo ir kitų želdinių iš gamtoje rastų savaiminukų.
6. Pasodinama medelių ir krūmų malkoms, statyboms, buičiai. Karklų derlius po ketverių metų, medžių skirtų malkoms – po 10–15 metų, statyboms – po 20–40 metų.

Baigusiems kursus įteikiami diplomai. Kursų kuratorius Laimis Žmuida. Į kursus priimami pavieniai asmenys ir šeimos. Kursų dalyviai privalo turėti ne mažesnį kaip vieno hektaro žemės sklypą, automobilį (ar kaip kitaip susiorganizuoti savo mobilumą), daug laisvo laiko, kad galėtų atlikti visas praktikas ir stiprią motyvaciją.

Praktika.

Sausis-vasaris-kovas

Gauti sėklų, jas susirūšiuoti ir pasiruošti pavasario sėjai.
Pasidaryti daržo planą.
Gauti dvimečių šakniavaisių pasodams, t. y. sėklų auginimui. Atsirinkti geras veisles ir tinkamus dauginimui šakniavaisius.
Susirasti ir pasižymėti apylinkėse savaiminius gamtoje išdygusius vaismedžius ir vaiskrūmius, kuriuos pavasarį perkelsime į savo sklypą.
Nusižiūrėti miško medžius, savaiminukus, kuriuos sodinsime ateičiai – malkoms, buities reikmenims ir statyboms.
Pasėti ilgesnės vegetacijos kultūras į lovelius ant palangės.

Kovas-balandis

Susigrėbti šieną.
Suformuoti lysves.
Susodinti pasižymėtus sodo ir miško medžius, krūmus.
Pasėti pirmąsias daržo kultūras.

Gegužė-birželis

Pasėti vėliau sėjamas ir šalnų bijančias kultūras.
Prižiūrėti daržą: apšienauti, apravėti, numulčiuoti, paremti aukštaūgius augalus.

Birželis-liepa-rugpjūtis

Surinkti daržovių sėklas iš savo daržo.
Prisirinkti uoginių kultūrų sėklų medelynui. Važiuojame į sėklų rinkimo ekspedicijas.
Nuimti derlių ir jo vietoje pasėti naujas kultūras, kurios dar užderės iki žiemos.
Pasėti surinktas sodo kultūrų sėklas. Pradedam medelyną.

Rugpjūtis-rugsėjis-spalis

Pasėti šiltą dirvą mėgstančius daugiamečius augalus – rabarbarus, žieminius svogūnus.
Pasodinti spygliuočius.
Nuimti pagrindinį derlių darže.
Pasėti žiemkenčius ir česnakus.

Spalis-lapkritis-gruodis

Pasodinti sodo ir miško medžių.
Pasėti į medelyną antrą sėklų partiją.
Pasėti prieš užšąlant pastarnokus, špinatus, morkas vasariniam derliui.

Išvardintos praktikos iš pažiūros labai lengvos, tačiau norint atlikti vieną iš jų prieš tai reikia įgyti daug žinių bei gebėjimų. Pavyzdžiui, gali atrodyti, jog susirasti vaismedžių apylinkėse ir juos persisodinti į savo sklypą yra paprasta, tačiau norint tą padaryti reikia daug žinių:

Kokių apskritai sodinukų būna gamtoje?
Kokia nauda gaunama iš pasirinkto augalo? Gal neverta jo sodinti, jei derlius mažas?
Reikia išmokti atskirti augalų rūšis pagal kamieno spalvą, šakų ir pumpurų išsidėstymą, medelio formą, nes lapų tuo metu kai persodinama nėra.
Reikia išmokti atskirti gerą sodinuką nuo blogo. Vienas bus geriau išsivystęs, kitas blogiau ir gal pastarojo neapsimoka imti.
Reikia išmanyti kaip medeliai kryžminasi, kad galėtum išsikasti naudingą formą. Reikia išmanyti žiedo sandarą ir apsidulkinimo procesą.
Reikia žinoti kaip iškasti medelį ir kaip jį pasodinti.
Reikia žinoti kada geriausia pasodinti.
Reikia žinoti kokios dirvožemio sudėties ir kokio drėgmės kiekio jam reikia. Kokio dirvožemio rūgštingumo.
Reikia žinoti kaip medeliai auklėjami norint paryškinti vieną ar kitą jo turimos genetikos atšaką.
Reikia žinoti kokio aukščio jis užauga, kokio pločio jo laja, kiek vietos jis užims, koks jo gyvenimo amžius.
Reikia žinoti ką galima sodinti šalia šio medelio.
Taip pat reikia išmanyti bendrus medelių augimo principus – kuo jie minta, kaip juos prižiūrėti, kaip apsaugoti nuo ligų, kaip jie mėgsta augti, kaip jie saugo kamienus nuo saulės, kaip saugosi nuo žvėrelių ir kitų kenkėjų.
Reikia žinoti koks mulčias geriausiai tinka medeliams ir kaip bei kada jį uždėti, kur jo gauti.
Taip pat reikia žinoti kokias dar funkcijas gali medelis atlikti be vaisių davimo.
Reikia mokėti medelį įkomponuoti į bendrą sodybos planą, vadinasi, reikės išmokti ir kraštovaizdžio dizaino subtilybių ir įgyti planavimo įgūdžių.

Su užsiregistravusiais aptarsime ir kitas praktikas iki smulkių detalių. Į kursus bus priimtos tik viena, dvi šeimos ar pavieniai žmonės.

Registruotis gerazemdirbyste-mailas.