Gamtinė žemdirbystė: lysvių projektavimas kompiuteriu ir iki šalčių vešantis „konvejerinis daržas“

DSC_0634

Saulė kyla vis aukščiau, vėjelis – vis šiltesnis. Daugelis netrukus pasinersime į gamtą, pasiilgtus savo daržus ir lysves. Taigi metas pagalvoti, ar kapstymasis juose šiemet taps sunkiu darbu, prievole, ar malonumu. Pasirinkusieji antrąjį variantą turėtų įsiklausyti į buvusios vilnietės, architektės, o dabar gamtininkės Ritos Susnienės patirtį ir žodžius.

Į daržus įpuolė pasiilgusi gamtos artumo

Tradicijas ir naujoves smagiai ir su meile derinanti moteris ragina pamiršti varginančią augalų priežiūrą ir pasidomėti mūsuose vis dar neįprasta gamtine žemdirbyste. Naudą pajusite netrukus – pasinaudoję R. Susnienės patarimais vasarą po nuolat atsinaujinantį, pasak Ritos, „konvejerinį”, daržą galėsite vaikštinėti švariomis rankomis, skindami saulės ir lietaus subrandintas gamtos gėrybes.

Didmiesčio vaikas, interjero architektė Rita Susnienė jau septintus metus gyvena nuošalioje sodyboje netoli Trakų. Pavasarį ir vasarą darbuojasi darže, gamtos apsuptyje, rudenį ir žiemą sėda prie kompiuterio ir kuria modernius namų interjerus. Sostinės sumaišties, skubėjimo sako nepasiilgstanti. Po vyro netekties į kaimo sodybą persikrausčiusi moteris pati susiprojektavo svajonių namą ir ėmė gyventi gamtos ritmu.

Tiesa, daržus, į kuriuos įpuolė pasiilgusi gamtos artumo, vadina avantiūra. Mat apie augalus anksčiau nieko neišmanė. Netgi gėlių savo miestietiškame bute neaugino. Kaip ir visi džiaugėsi, kad parduotuvėje gali nusipirkti pusfabrikačių ir atvežtinių žalėsių. Tačiau dabar to laiko nenori nė prisiminti.

Daugiau skaitykite čia:
http://m.alfa.lt/naujienos/Gyvenimas/15027/

Gamtinė žemdirbystė: gausus derlius ir sveikas dirvožemis

gzbernardinai
Jau praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje Lietuvoje mokslininkai atkreipė dėmesį į žmogaus veiklos sukeltą dirvožemio eroziją. Ūkininkaujant naudojama žemės ūkio technika mechaniškai pažeidžia augalų dangą, taip prarandama daug dirvos, nupustomas arba nuplaunamas derlingiausias dirvožemio sluoksnis. Mokslininkai ragino nebearti erozijos paveiktų laukų, o sodinti ten miškus arba daugiametes žoles. Daugelyje vietų gamta pati „išpildė” šias rekomendacijas ir sustabdė eroziją – eroduotos ir nederlingos dirvos savaime apaugo mišku, daugiametėmis žolėmis ir krūmais, sulaikančiais ir kaupiančiais maistines medžiagas dirvožemyje.

Smarkiai sumažėjusį humusingumą dirvožemio tyrinėtojai neseniai pastebėjo ir ekologiniuose ūkiuose. To priežastis – sutrikusi biologinė medžiagų apykaita dirvožemyje, kai nesugebama kompensuoti su augalų derliumi išneštos biogeninės kilmės medžiagų dalies organinėmis trąšomis. Ar ir čia turėtume leisti gamtai pačiai atstatyti pusiausvyrą? „Taip” – atsakytų gamtinės žemdirbystės šalininkai, Lietuvoje praktikuojantys šį ūkininkavimo būdą jau ne pirmus metus. Užsiimant gamtine žemdirbyste žemė nedirbama – neariama, nekasama, netręšiama ir netgi nelaistoma, tačiau taip išauginti augalai pasižymi ypatinga kokybe, o dirvožemis nepraranda derlingumo. Apie šį netradicinį ūkininkavimo būdą kalbamės su vienu iš gamtinės žemdirbystės pradininkų Lietuvoje Laimiu Žmuida.

Kas yra gamtinė žemdirbystė?

Gamtinė žemdirbystė yra agrotechnika, imituojanti gamtoje vykstančius procesus. Gamtoje egzistuoja simbiotinis augalų mitybos būdas, kuris remiasi augalų simbioze su dirvos mikroorganizmais bei grybais. Tradiciniuose daržuose ir soduose suardoma ši natūrali gamtos sąveika, sudaromos ekstremalios sąlygos, kai augalai ne gyvena, bet tik išgyvena. Iš tikrųjų augalams, norint gauti visas reikiamas medžiagas, būtina kooperuotis su visa dirvožemio gyvų organizmų bendrija. Akivaizdu, kad natūralioje gamtoje, kur žemės niekas nedirba ir netręšia, augalai gerai auga, būna sveiki ir veda vertingus vaisius. Gamtoje dirvožemis nuolat „auga”, jo derlingasis sluoksnis nuolat atsinaujina, o dirbamuose laukuose – nuolat alinamas ir naikinamas. Ūkininkaujant gamtinės žemdirbystės būdu didžiausią darbą atlieka pati gamta.

Kaip ūkininkaujant galima imituoti natūralius gamtos procesus?

Pagrindinės sąlygos sukurti gyvybingą dirvožemio bendriją – laisvas oro patekimas, drėgmė ir maistas. Gamtoje žemė niekada nebūna plika, kaip tradiciniuose ūkininkų daržuose. Ją visada dengia paklotė: samanos, pernykščiai lapai, pernykštė žolė ir pan. Taip dirva niekada neišdžiūsta, per paklotę laisvai cirkuliuoja oras, o pati paklotė – maistas dirvos mikroorganizmams. Mikroorganizmai organiką virškina skirdami į aplinką fermentus. Taip prie augalų šaknų susidaro maistingas sluoksnis, maitinantis visus, kas tik jį pasiekia.

Užsiimant gamtine žemdirbyste dirvožemis nekasamas, nepurenamas, leidžiama susikurti natūraliai struktūrai, kuri užtikrina gerą dirvos kvėpavimą, drėgmę ir sąlygas dirvos gyviems organizmams. Be to, dirva visada turi būti uždengta negyvų augalinių atliekų (sausos žolės, lapų, pjuvenų ar pan.) sluoksniu.

Pagrindinis dalykas, ko reikia turėti – augalinės atliekos (mulčius). Kaip mulčius gali būti naudojama žolė, šienas, šiaudai, stagarai, daržovių atliekos. Visa tai labiau tiks daržams. O krūmams ir medeliams, avietėms ir kitiems sumedėjusiems augalams geriau tinka miško mulčius – pjuvenos, skiedros, medienos gabalai, lentos, lapai, šakelės, drožlės, žievė. Miestuose tam puikiai tinka nukritę lapai, kuriuos žmonės degina ar veža į sąvartynus. Buvusi kasama dirva tiesiog mulčiuojama storu lapų sluoksniu visus metus ir daugiau niekada nedirbama, leidžiant susikurti dirvožemio ekosistemai. Mulčiuotos dirvos beveik nereikia ravėti, nes mažai „piktžolių” sugeba prasikalti pro mulčių, nereikia laistyti, nes, esant temperatūrų skirtumui tarp dirvos ir oro, po mulčiumi kondensuojasi daug drėgmės. Dirva jau po metų tampa puri, joje prisiveisia daug sliekų, visų augalų augimas žymiai pagerėja, jie nustoja sirgti.

Daugiau skaitykite  čia:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-10-24-gamtine-zemdirbyste-gausus-derlius-ir-sveikas-dirvozemis/70944

Nepatogi chemijos pramonei, bet dosni augintojui. Kas?

gamtinezemdirbyste

Kas gali pasiūlyti nepriekaištingai sveiką ir gardų maistą, kai net ekologiškos daržovės bei vaisiai turgelių prekystaliuose kartais kelia abejonių? O gi pati gamta – negudraujanti, netaupanti ir neuždarbiaujanti, dosniai atiduodanti derlių ir neklausianti – ar mes jo verti.

Jei ją atidžiau stebėsime, daug ko išmoksime. Jei ją atkartosime – gebėsime ūkininkauti taip pat sėkmingai, kaip tą daro pati gamta. „Žaliosios Lietuvos“ skaitytojams gamtinė žemdirbystė jau pažįstama. Tad neišsiplečiant trumpai priminsime, kad tai yra agrotechnika, imituojanti gamtoje vykstančius procesus. Tradiciniuose daržuose ir soduose suardoma natūrali gamtos sąveika. Ūkininkaujant gamtinės žemdirbystės būdu žemė nekasama, nepurenama, leidžiama susikurti natūraliai dirvožemio struktūrai – didžiausią darbą atlieka pati gamta. Dirva jau po metų tampa puri, joje prisiveisia daug sliekų, mikroorganizmų, augalų augimas žymiai pagerėja, jie nustoja sirgti. Šįkart pakalbėsime su gamtinės žemdirbystės žinovais ir praktikais apie tai, kodėl ši agrotechnika tokia patraukli ir nenuginčijamai verta tiek produkcijos valgytojo, tiek ūkininko, tiek mokslininko dėmesio.

Daugiau skaitykite čia:
http://www.zaliojilietuva.lt/nepatogi-chemijos-pramonei-bet-dosni-augintojui-kas-1079.html

Kiaušiniai, pieno produktai ir mėsa gauti naudojant GMO

gaidelisirvista

Lietuvos prekybos tinkluose nėra nei kiaušinių, nei pieno, nei mėsos produktų, kurie būtų gauti auginant gyvūnus be genetiškai modifikuotų pašarų.

Pilną straipsnį skaitykite:
http://www.zaliojilietuva.lt/kiekvienas-kasnis-pelnas-gmo-korporacijoms-988.html

Daržovių prenumerata

ketvirtas

Sveiki, vilniečiai, dar liko  kelios dienos kada galima užsiprenumeruoti daržovių pintinėles. Paskubėkite. Daugiau informacijos augintojų tinklapyje:

http://www.kitoksdarzas.lt/darzoviu-krepseliai-jums

header

Įrašyta kategorijoj Naujienos, Viskas kartu. 6 Comments »

Ieškomi gamtinės žemdirbystės produktų valgytojai

darzovesba

Ieškomi gamtinės žemdirbystės produktų valgytojai Vilniuje. Pristatymas du arba vieną kartą į savaitę. Pristatoma pintinėlė to, kas tą savaitę užderėjo darže. Maistas sezoniškas, augintas gamtoje, be šiltnamių, šviežias…

Daržovės bus auginamos laikantis gamtinės žemdirbystės principų, dėl kurių daržovės yra išskirtinės kokybės, daugiau turinčios vertingų medžiagų negu tradiciškai auginamos, neturinčios nitratų pertekliaus. Nenaudojami jokie cheminiai preparatai nei tręšimui, nei augalų apsaugai.

Tai būtų tartum daržovių krepšelių prenumerata. Mes tarpusavyje susitariame, kad per sezoną užauginsime jums nemažiau 25 kassavaitinius daržovių krepšelius, o jūs juos nupirksite. Krepšelyje būtų įvairios daržovės pagal tai, kas tą savaitę yra užaugę darže. Norinčiųjų meniu praturtintume ir laukiniais valgomais augalais, preciziškai surinktais tik švariose vietose. Savaitės vieno krepšelio kaina 35 Lt. Jei norėtumėte ypatingo šviežumo, galima būtų susitart ir daržoves pristatyti du kartus per savaitę. Tuomet vieno rinkinuko kaina būtų 20 Lt.

Savaitinis daržovių krepšelis būtų komponuojamas pagal žemiau išvardintas kainas.

Kainą sudaro: 45 proc. bazinis pamatas, 40 proc. auginimo sąnaudos, 15 proc. pristatymas.

• Bazinis pamatas. Tai mūsų sodyba, kuriamas daržas, remiantis ekosistemos dėsniais, mūsų žinios, patirtis, darbų planavimas, įvairovės komponavimas, sėklų pirkimas, daigų auginimas.
• Auginimo sąnaudos. Kasdienė augalų priežiūra nuo sėjos iki derliaus nuėmimas, mulčio pasigaminimas, mulčiavimas, ravėjimas, pridengimas pasitaikius šalnoms, reikalui esant kenkėjų nurinkimas ir panašus kruopštus rankų darbas. Čia technika neįmanoma. Net ir vejapjovės atsisakoma, nes ji naikina naudingus vabzdžius ir kitus gyvūnus.
• Pristatymas. Krepšelių pristatymo kelionės ir laiko kaštai.

Jei jūs nuspręstumėt šeštadienį atvažiuoti daržovių krepšelio pasiimti patys, tuomet jūsų krepšelio kaina sumažėtų 15 proc.

Taip pat kviečiame jus padirbėti mūsų, o kartų ir jūsų darže. Padirbėjus vieną dieną darže jūsų vėlesnių krepšelių kaina sumažėja 4 proc. Jei jūs skirtumėt 10 dienų darbui darže, tai savo daržovių auginimo sąnaudas įvykdytumėt. Vadinasi 40 procentų daržovių kainos jums jau mokėti nereikėtų.

Jei nusprendėte prenumeruoti šiemet daržovių krepšelius, tuomet susisiekite su vienu iš augintojų:

  • Eimutė ir Giedrius Lučiūnai: el. paštu eimute111@gmail.com arba tel. 8 675 03080 (nuo 17 iki 21 val.).
  • Renata Ofomala ir jos mama: el. paštu renata.glu@gmail.com arba tel. 8 614 97834
Įrašyta kategorijoj Naujienos, Viskas kartu. 12 Comments »

Naujas gamtinės žemdirbystės forumas

radish11

Atidarytas naujas gamtinės žemdirbystės forumas. Kviečiame užeiti, naudotis ir dalintis savo patirtimi:
http://gz.home.lt

Įrašyta kategorijoj Naujienos, Viskas kartu. 3 Comments »

Rita Susnienė: Nauji atradimai gamtinės žemdirbystės darže

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Žiema – puikus metas apmąstyti praeito sezono patirtį ir pasiruošti naujajam. Pavasaris ne už kalnų ir nenumaldomai artėja, todėl suskubome pakalbinti vieną iš gamtinės žemdirbystės lyderių Ritą Susnienę, sėkmingai daržininkaujančią Trakų rajone.

Kiek laiko užsiimate gamtine žemdirbyste ir nuo ko viskas prasidėjo?

Ateinanti vasara bus penktas daržininkavimo sezonas. Viskas prasidėjo nuo persikraustymo gyventi į vienkiemį. Prie namo turiu 40 arų žemės ir puikią motyvaciją – visa šeima labai mėgsta valgyti daržoves, uogas, vaisius. Pirmais metais tai buvo tik kažkoks „alia gamtinės žemdirbystės“ bandymas perskaičius N. Kurdiumovo knygą „Protingas daržas“ ir Sauliaus Jasionio straipsnių ciklą apie gamtinę žemdirbystę. Pasigaminau aštuonių lysvių rėmus iš pušinių lentų ir padėjau juos ant suartos žemės. Aplinkui užsėjau žolių ir dobiliukų mišiniu. Rėmų vidų pripildžiau žemės, privežtos iš po netoliese augusių medžių. Kai ką pasėjau ir pradėjau mulčiuoti nupjauta žole. Pagal tai, kaip dabar suprantu kas tai yra gamtinė žemdirbystė, tų savo dviejų vasarų daržų net nevadinčiau gamtiniais. Tai tik nekasami ir mulčiuojami daržai, tvarkingai pjaunant pievutę aplink lysvių rėmus.

Bet tai užkabino toliau domėtis, bendrauti su bendraminčiais gyvai ir forume, daug skaityti ir mokytis paprasčiausių universalių techninių daržininkavimo dalykų – sėjos laikas, augalų išdėstymas, derinimas, daigų auginimo subtilybės ir pan.

Dabar mano darže prie pirmųjų aštuonių prisidėjo dar 30 lysvių. Daržas išsiplėtė ir vertikaliai – prisidėjo lipančių ir vijoklinių augalų rėmai. Ieškant geriausios vietos skirtingiems augalams, daržas, uogynai ir vaismedžiai išsibarstė po visą sklypą.

Kaip „įdirbate“ dirvą prieš sodinant ar sėjant? Kaip suformuojate lysves ir kas yra aplink lysves?

Vietą naujoms lysvėms ruošiu dalinai nupūdydama velėną, uždengus ją kartonu, lapais, šiaudais, dalinai pripildama žemės iš po medžių. Po kiekvienos vasaros atsiranda minčių kažką keisti ir tobulinti. Bet mano sklypas pagaliau pamažu darosi panašus į tai, kaip aš suprantu gamtinę žemdirbystę. Tai nedideli kultūrinių augalų plotai kaip galima daugiau susiliejantys su laukiniais augalais, neišsiskiriantys iš natūralios augmenijos fono. Lysves rėminu neapdirbtomis pušinėmis lentomis. Lentos žemos, tampa nematomos kai apauga visokiais laukiniais ir mano sėtais žydinčiais, kvepiančiais grožiais ir atlieka kelias funkcijas:

atskiria agresyvią mano sklypo velėną nuo tos vidinės lysvių zonos, kur aš daugiausia kišuosi į gamtinius procesus – auginu maistą sau.
yra ilgalaikis inertiškas mulčias, skaidomos dirvos organizmų ir grybų.
prie jų susidarančiame pavėsyje mėgsta slėptis varlės, rupūžės ir kitokie gyviai.
Žoliapjove kartą per mėnesį pjaunu tik nedidelę pievutę prie namo. Kitur minimaliai prasipjaunu takus dalgiu ar tarplysvius pjautuvu. Lapai, laukiniai vaisiai, uogos kur nukrito, ten ir lieka, paliktos ir formuojamos visokios šakų ir akmenų, sausos žolės stagarų slėptuvės ir buveinės paukščiams, vabzdžiams, ežiams, kurmiams, ropliams – bet kam, kam patinka čia gyventi. Visi yra draugai ir nėra jokių „piktžolių“ ar „kenkėjų“. Pasikeitė miestietiškas aplinkos tvarkos suvokimas ir baigiu visai, aplinkinių kaimynų supratimu, „apleisti“ savo sklypą. Taip bandau įgyvendinti pagrindinį gamtinės žemdirbystės principą – kuo mažiau keisti gamtinę aplinką, nesikišti į gamtos tvarką.

O pačiose lysvėse bandau kopijuoti uždarą gamtos ciklą – subrendęs ir išbarstęs sėklas augalas žūva ir ta negyva organika maitina įvairius dirvos mikroorganizmus, bakterijas, grybus, kurie skaidydami organiką maitina naujus augalus. Vadinamosios „piktžolės“, kurių dauguma valgomos, auga lygiomis teisėmis su kultūriniais augalais.

Bendras mano daržo plotas apie 2 arus. Tiksliai sunku suskaičiuoti, nes daug kas auga ne lysvėse, o tiesiog pievoje, ar prie tvoros, ar prie vaismedžių.

Kokie šio sezono atradimai?

Šis ketvirtasis sezonas gerokai skyrėsi nuo ankstesnių, nes praeitą žiemą pasiruošiau tikslų daržo projektą ir jo laikiausi. Pagrindinės idėjos buvo kelios:

  • visiškai atsisakyti tradicinių monokultūrinių lysvių, o sudėlioti daržą iš nedidelių 60 x 60 cm plotelių, kuriuose mišriai auga lapinės, uoginės, šakniavaisinės ir ankštinės daržovės. Maišant tas mišrias schemas lysvėje susidėlioja dar didesnis margumynas.
  • Nuoseklaus, konvejerinio sodinimo eksperimentai, kai dirvoje visada kas nors auga, gaudo saulę ir tarp ilgos vegetacijos augalų guli ne organinė paklotė, o auga greit derančios daržovės ir visokios sideratinės kultūros. Visa organika paklotei turi atsirasti pačiame darže ar šalia jo, o ne būti atvežama iš kitur.
  • Išspręsti mano sklypo sunkaus, blogai aeruoto, susigulinčio dirvožemio problemą, įdarbinant visokius giliašaknius augalus, nes paviršinis mulčiavimas tos problemos neišsprendė. Priešsėlių, tarpsėlių ir posėlių teorijos patikrinimai praktikoje.
  • Pagaliau tiksliai vykdyti dar vieną principą – grąžinti į dirvą organikos mažiausiai tiek, kiek iš jos paimta derliaus pavidalu.

Prisipažinsiu, mišrus sėjimas pagal schemas buvo kankynė. Reikėjo sekti schemą ir kaitalioti sėklas kas eilutė, kartais dar dažniau. Dar sėjau pabandymui kelias tos pačios daržovių rūšies veisles, todėl buvo dar painiau. Bet rezultatas pranoko lūkesčius. Daržas visai nebuvo panašus į tradicinį daržą. Aukščių, lapų ir žiedų formų bei spalvų mišrainė buvo labai graži. Tos pačios rūšies daržovių išmėtymas irgi pasiteisino, nes vienur jos augo gerai, kitur prasčiau, ir galima pasinaudoti ta informacija kitais metais. Kopūstiniai baltukai skraidė kaip paprastai, bet jų padaryti nuostoliai žymiai mažesni, nei ankstesnę vasarą, kai visos kopūstinės daržovės augo vienoje vietoje.

Buvo ir mano klaidų parenkant derinius (pvz. baltosios garstyčios pasėtos prieš ridikėlius), buvo netikėtumų, kai gautos per sėklų mainus krūminės pupelės tapo vijoklinėmis, arba sumaišius sėklas vietoj kaliaropių užaugo kopūstai ir jiems buvo ankštoka pagal kaliaropių schemą. Buvo ir tokių atradimų: kai jau nupjoviau pagrindinę brokolio galvutę, palikau jį augti, nes buvo panašus į gražų medį. Tai skyniau ir skyniau nuo jo naujas ataugas, o paskutinį derlių nuo jo nuėmiau gruodžio 2 d. Ir dar jis turėjo užmegztų mažų žiedynų, kurie nušalo užėjus šalčiams.

Nuoseklus sodinimas, kai vienoms kultūroms užderėjus į jų vietą pasėjamos naujos, irgi pasiteisino. Darbo yra daugiau, kai visą laiką reikia kažką sėti, vos tik atsilaisvina koks plotelis. Bet derliaus kiekis iš to paties ploto buvo žymiai didesnis.

Kiek maisto užauginate? Ar užtenka visiems metams? Ką perkate? Ar įmanoma iš gamtinės žemdirbystės lengvai prasimaitinti?

Auginu daug rūšių daržovių. Vasarą valgom didesnė šeima ir tiesiai nuo lysvės į burną ar į puodą. Patobulinau daržovių laikymo sąlygas, turiu ir visokių šaldytų, džiovintų ar konservuotų variantų, tai užtenka ir dabar. Kiekio užtektų ir iki pavasario, bet daržovių kokybė bus labai abejotina. Perku tik pieno produktus, grikių kruopas, lęšius, avinžirnius, minimaliai duonos. Prasimaitinti turint bet kokį daržą galima, tik darbo yra nemažai. Vien daržovių derliaus sutvarkymas imlus darbas. O dar vaisiai, uogos ir t.t. Atprasti nuo Maximos lentynų reikia stiprios motyvacijos. Man jos užtenka.

Ar auginate iš savo sėklos? Kokių sėklų perkate parduotuvėse?

Savo sėklas auginu, bet labai gerais rezultatais dar negaliu pasigirti. Sėklas auginti irgi reikia išmokti. Bet ateityje ruošiuosi visiškai apsirūpinti savo sėklomis, nes jos bus geriausiai tinkančios mano sąlygoms.

Ką naujo darysite ateinantį sezoną? Gal naujo tipo lysves ar bandysit ką nors į velėną sėti, ar dar kokių gudrybių gimė po šių metų ir bus pritaikyta kitais metais darže?

Vasaros gale pradėjau į laisvus plotus sėti miežius, avižas, vikius ir pan. Ploteliai gražiai sužaliavo ir turiu daug vilčių, kad šių augalų šaknys kažkiek supurens mano podirvinį sluoksnį ir papildys organikos kiekį dirvoje. Kai dirva sunkus molžemis, prasta dirvos aeracija, paviršinis mulčiavimas labai menkai gerina situacija ir turi rimtų trūkumų – sunku palaikyti optimalų jo kiekį pagal oro sąlygas. Supratau, kad reikia atrasti savo organikos papildymo būdą, tinkanti mano dirvos sąlygoms. Nes jei nebus organikos, kurią skaidytų visi dirvos gyventojai, nebus jiems drėgmės ir oro, nevyks jokie kokybiški mitybiniai mainai dirvoje ir mano daržovės toliau kankinsis kaip patekusios į ledo spąstus – tokia kieta kartais būna dirva aplink augalo šaknis. Užaugusios organikos grąžinimas atgal dirvai buvo tik teorija. Sumesdavau visas liekanas ant lysvių rudenį. Atšalus orams sulėtėja ar visai sustoja organikos skaidymasis ir tos visos daržo liekanos pasiekdavo pavasarį visiškai tokios pat, kokias jas sumesdavau rudenį. Stambus mulčias trukdydavo sėti smulkias sėklas ir būdavo nunešamas į sodą. Nepurenama, nekasama dirva susislėgė. Tada rugpjūčio pradžioje padariau eksperimentą.

Pedantiškai surinkau viską, kas užaugo ir liko nereikalinga po derliaus nuėmimo lysvėje – žirnių, šparaginių pupelių virkščios, kopūstų lapai, morkienojai, burokėlių lapai, visokių žolių dalys be šaknų ir su šaknimis, paklotės likučiai. Viską susmulkinau. Kažkas dar augo toje lysvėje, kitose vietose ruošiausi sėti daikonus, salotas, ridikėlius, persodinti kaliaropių daigus. Padariau tokią banguotą lysvę – iškasiau griovelius ir tarp jų suformavau kauburėlius. Ant kauburėlių sėjau ir sodinau, o į griovelių dugną įmečiau šviežio arklio mėšlo ir supyliau susmulkintą daržovių liekanų masę. Ten buvo ir sausesnių karkasinių stagarų ir šlapesnių lapų liekanų, toks geras mišrus organinis mulčias. Ant jo užbėriau ploną sluoksnį žemės ir pasėjau miežius. Sėklas ir daigus ant kauburėlių šiek tiek uždengiau sausesniu šienu, tik kad nedžiūtų žemė. Viskas augo labai gerai, o po kokio mėnesio visa organika gioveliuose buvo pavirtusi į tokį nesubrendusį kompostą. Miežiai irgi gerokai paaugo.

Toks vietinis kompostavimas mano sąlygomis labai pasiteisino. Todėl visą rudenį ėmiau derlių, smulkinau visas daržo liekanas, pyliau į griovelius ir sėjau visokius sideratinius augalus. Pavasarį keisiu griovelius ir kauburėlius vietomis ir vėl sėsiu priešsėlius anksti pavasarį iki pagrindinės daržovių sėjos. Užaugs ir medžiaga paklotei, ir liks šaknys podirvio purenimui. Organikos smulkinimui prisigaminau visokių prietaisų, tai tas darbas pasidarė visai spartus. Dabar beliko juos tobulinti.

Pagrindinės idėjos buvo išbandytos ir pasiteisino. Kitą sezoną tik tobulinsiu. Ypač banguotas lysves.

Dar turiu idėjų dėl daržovių asortimento. Labiausiai domina lapiniai kopūstai, mangoldai – viskas, ką galima skinti ir po šalčių, ir nereikia sandėliuoti. Pažiūrėsiu kaip peržiemos mangoldai ir ar tikrai atžels pavasarį. Dar galvoju apie galimybę išlaikyti daugumą šakniavaisinių žemėje per žiemą. Ir ne tik išlaikyti, bet turėti galimybę bet kada, ir per šalčius, išsirauti juos iš lysvės.

Kokius matote GŽ pliusus?

Pagrindiniai GŽ pliusai – tikra, neplastmasinė gamtinė aplinka ir sveikos skanios daržovės, uogos, vaisiai bei visi valgomi laukiniai augalai. Dar gera proto mankšta, eksperimentai, pats natūralus buvimas gamtoje.

Ritą Susnienę kalbino Laimis Žmuida

Tolesniam domėjimuisi:
http://gyvenimas.delfi.lt/naujos_formos/architektes-darzas-maziau-darbo-daugiau-laimes.d?id=36833115

2012 06 29

DSC_0593
Bendras daržo vaizdas birželio gale. Priekinėse lysvėse pavasario sėja ir jau viskas paaugę. Tolesnėse lysvėse dar matosi lysvių rėmų lentos, nes viskas tik dygsta.

DSC_0605
Mišri lysvė 3 birželio gale.

DSC_0634
Prieskonių ir arbatos žolių kampas po virtuvės langu.

2012 07 11

DSC_0668
Mišrios vasaros – rudens daržo lysvės liepos pradžioje. Tarplysviuose bujoja balandų „medžiai“.

DSC_0672
Pavasario sėjos mišri lysvė liepą jau visai sutankėjo. Žirniai gerai pavėsina kopūstines daržoves nuo vasaros karščių.

DSC_0688
Ta pati mišri lysvė 3 tik jau liepos 13 d.

2012 08 08

DSC_0783
Rugpjūčio viduryje pasirodė visas aukščių, lapų formų, spalvų, žiedų, laukinių ir kultūrinių augalų makalynės grožis – tikras gamtinis daržas.

2012 09 26

Nuotrauka0001
Nuėmus paeiliui pavasario sėjimo daržoves, liepos gale – rugpjūčio pradžioj pasėtos daržovės „banguotose“lysvėse augo labai gerai.

Nuotrauka0003
Daikonai, kaliaropės, kalafijoras, mangoldai ir ant smulkintos tos pačios lysvės organikos sudygę avižos, vikiai, miežiai.

Nuotrauka0004
Toliau vasaros – rudens daržas jau gelsta, o buvusiose pavasario sėjos lysvėse konvejeriu pasėtos darržovės rugsėjo gale klestėjo.

Nuotrauka0005
Pats derliausias brokolis tarp dygstančio žalio vikių-avižų kilimo.

2012 10 21

Nuotrauka0017

Nuotrauka0019
Spalio gale iš mišrių ir „banguotų“ lysvių dar valgiau šviežias kaliaropes, mangoldus, gūžines salotas, daikonus, savojos kopūstus, kalafijorus.

Nuotrauka0021
Sezono atradimas – brokoliai nepailstamai krauna žiedynus iki šalnų.

Nuotrauka0012
Taip atrodo gražiosios rugpjūčio vidurio „džiunglės“ spalio gale. Tarp įvairiu laiku atsilaisvinusiuose ploteliuose pasėtų miežių, medžių lapai tik vėliausiai nuimtų gumbinių salierų vietoje.

Truputėlis mikorizės istorijos

mikorize
1. Ilgą laiką buvo manoma, jog bakterijos, grybai ir kiti mikroorganizmai yra tik ligų sukėlėjai. Tačiau kuo toliau, tuo labiau šią nuomonę pradeda keisti kita – faktai rodo, jog mikroorganizmai yra būtini žmogaus, gyvūnų ir augalų sveikatai palaikyti. Be mikroorganizmų kitos gyvybės rūšys gyvena sunkiai, o dažnai ir visai negali gyventi. Vis dažniau pasitvirtina simbiozinė gyvybės teorija – vienas gyvybės atstovas negali gyventi, jam reikia kito gyvybės atstovo: medžiui reikia grybo ant šaknų, žmogui virškinimo bakterijų žarnyne.

2. Atrodo, kad mikroorganizmų būtinumą augalų gyvenime galėtų paneigti sugebėjimas išauginti augalus steriliomis sąlygomis. Tačiau tokie augalai išauga iš natūralios sėklos, kuri yra praturtinta simbiotinių mikroorganizmų produktais. Net ir optimaliai maitinant augalus sterilioje aplinkoje, jie prasčiau auga ir vystosi už natūralioje terpėje gyvenančius augalus. Dar niekas neįrodė, jog galima gauti normalią augalų kartą iš sterilaus augalo sėklų.

3. Kai pirmą kartą buvo pastebėti grybų hifai (ataugos, panašios į šaknų sistemą), jie buvo palaikyti paties augalo dalimi. S. Reissekas (1847) vienas pirmųjų suprato, jog tai yra atskiras nuo augalo organizmas, gyvenantis kartu su augalu. S. Schwandeneris (1869) nustatė, jog kerpė –  tai yra dviejų organizmų darinys, dažniausiai grybo ir dumblio. Tačiau literatūroje šis atradimas priskiriamas A. de Bari‘ui (1879).

4. XIX a. pabaigoje buvo domimasi tik ektotrofine mikorize (grybais gyvenančiais ant šaknų). Taip pat buvo manoma, kad grybai gali įsiskverbti į augalo šaknis ir parazituoti, kenkti augalui.

5. A. Frankas (1888) nustatė, jog egzistuoja dvi rūšys mikorizinės simbiozės: ektotrofinė ir endotrofinė (1. kai grybai gyvena ant šaknų ir 2. kai grybai gyvena pačiose šaknyse, tarp ląstelių ir ląstelėse). Anot mokslininko, abi šios rūšys nėra kenksmingos augalui, o tik padeda.

6. Po A. Franko atradimo augalų su vidine mikorize sąrašas vis didėjo ir didėjo.

7. XX a. pradžioje didėjo ne tik mikotrofinių (su grybais ant šaknų) augalų sąrašas, tačiau aiškėjo ir grybų funkcijos (Terzetzas (1907), Rayneris (1915, 1925) ir kt.). Tačiau tikslaus sąrašo dar nebuvo, o taip pat dar nebuvo išspręsta grybo ir augalo sąryšio problema. A. A. Elenkinas (1907) metais pasiūlė pusiausvyros teoriją. Anot jo, kintančios aplinkos sąlygos vienais metais gali būti palankesnės vienai simbiozę sudarančiai daliai, kitais metais kitai. Pavyzdžiui, vienais metais daugiau lyja, tai geriau auga grybas ant šaknų, kitais metais sausiau, taigi geriau auga pušis. Tačiau laikui bėgant šios teorijos buvo atsisakyta, nes pastebėta, jog egzistuoja labai glaudus ryšys tarp simbiozę sudarančių dalių. Jei gerai auga grybas, tai kartu gerai auga ir medis. Jei medis auga prastai, tai prastai vystosi ir grybas ant jo šaknų.

8. Goimanas (1954) ir kiti vis dar manė, jog mikroorganizmai ant šaknų ir šaknyse visgi yra parazitai. Tai, kad jie netrukdo augalui gerai augti ir vystytis, tai dar nereiškia, kad jie parazitai. Netgi buvo sugalvotas prištaringas terminas „mutualistinis parazitizmas“ (mutualistinis reiškia, kad padeda vienas kitam, o parazitizmas reiškia, kad viena forma kenkia kitai.) Iki 1990 botanikai ir fitopatalogai vis dar palaikė (o turbūt ir dabar palaiko) neįrodytas hipotezes apie endofitų „išsigimimą“ į parazitus, nes tokios hipotezės labiausiai atitinka jų laukiamus rezultatus. Tačiau jau 1990 metais daug mokslininkų manė, jog endofitų „išsigimimas“ į parazitus neįmanomas, nes turėtų persitvarkyti visas fermentinis aparatas.

9. A. A. Jačevskis (1933) pateikė mikotrofinių augalų sąrašą, kurį sudarė 539 augalai. Vėliau šis sąrašas vis plėtėsi.

10. T. Asai (1934) tyrinėdamas pastebėjo, jog mikorizė nebūdinga vandens augalams. Tačiau atlikus eksperimentus – persodinus vandens augalus į sausumą ir sausumos augalus į vandenį – paaiškėjo, jog mikorizė visgi atsiranda ir pas iš pažiūros nemikotrofinius augalus. Persodinus nemikotrofinius vandens augalus į sausumą, pasirodo, jog ant jų atsiranda mikorizė. T. Asai nesutiko su literatūroje tuo metu įsivyravusia nuomone, kad mikorizė būdinga humusingiems dirvožemiams ir jį mėgstantiems augalams. Jis ištyrinėjo aukštų kalnų, smėlynų augalus, skirtingo pH (rūgštingumo) dirvas ir nustatė, kad mikotrofiškumas būdingas visų sferų augalams. Mikorizė aptinkama ir humusingame dirvožemyje ir smėlyje, ir rūgščioje dirvoje, ir šarminėje. Labiausiai nuo ko priklauso mikorizė yra vanduo. 82 procentai T. Asai tirtų Japonijos augalų buvo mikotrofiniai.

11. T. Asai nustatė, jog grybai mėgsta gyventi tik ant pačių ploniausių šaknelių. Vandenyje augantys augalai tokių šaknelių neturi, todėl ten neauga grybai. Persodinus juos į sausumą, pas juos išsivysto smulkių šaknelių sistema ir apsigyvena grybai. Panašūs efektas stebimas ir dykumų augalų gyvenime.

12. Ištyrus pušies ir kadagio mikorizę visiškai nehumusingame smėlyje, bei kai kurių Pabaltijo augalų augimą kopose, buvo paneigta humuso būtinybė mikorizei. Mikotrofiniai augalai auga ir nehumusingoje dirvoje. Taip pat aptikta mikorizė ir pusiau dykumų augalų šaknyse ir ant jų.

13. Burgeffas (1936) ir M. Margu (1944) manė, jog mikotrofiškumas būdingas daugumai daugiamečių augalų. Nemikotrofiniai yra tik vienmečiai augalai.
13a. Tačiau jau B. Peyronelis (1923, 1924) metais nustatė žemdirbystės kultūrų mikotrofiškumą. Vadinasi ir vienmečiai yra mikotrofiniai. Vėliau pastebėta, jog vienmečiai augalai taip pat mikotrofiški.

14. I. A. Selivanovas pateikia tokias mikorizės paplitimo statistikas: tundroje auga 42,2 proc. mikotrofinių augalų, miškuose 77,9, stepėse – 85,4, dykumose – 60,9 proc. Mokslininkas padarė prielaidą, kad mikotrofiškumas greičiau yra taisyklė, o ne išimtis iš taisyklės, nes apie 78 proc. visų augalų yra mikotrofiniai.

15. F. J. Gelcer (1976) iškėlė hipotezę, kad grybai buvo esminis ir lemiamas faktorius augalams „pereinant“ iš vandens į sausumą evoliucijos kelyje. Taip pat Gelcer su kolegomis pastebi, kad, potvyniui užliejus miškus, medžių grybai žūna. Todėl po potvynio daug medelių žūna arba į juos įsimeta šaknų ar netgi kamieno puviniai, patogenai.

16. F. J. Gelcer taip pat pabrėžia, kad stiprus mikotrofiškumas pastebėtas pas vaistinguosius augalus. Ištirtos stiprios vaistažolės ir nustatytas aukštas mikorizės laipsnis ant jų šaknų. Iškelta hipotezė, kad grybai įtakoja ir augalų vaistines savybes.

17. Pastebėta, kad kai grūdinės kultūros gerai uždera, tai ant jų šaknų būna daug grybų.

18. Taip pat pastebėta, kad po kukurūzų pasodinus kviečius jų mikotrofiškumas mažas. Nustatyta, kad po kukurūzų lauke gyvena daug nematodų, kurie kenkia grybams. Todėl tie patys kviečiai pasėti po kukurūzų ir lauke, kur neaugo kukurūzai, labai skiriasi savo mikotrofiškumu ir derliumi. Galime kelti hipotezę ir kad sėjomainą kontroliuoja grybai. Jei grybams palanku augti po kažkurių augalų, tai ir augalai, kuriuos tas grybas prižiūri, augs gerai.

19. Anksčiau buvo manoma, kad žemdirbystės kultūros veislė nekinta (geros veislės kviečiai gerai derės). Derlingumą mažina tik patogenų kiekis. Nupurškus nuo patogenų kviečiai gerai dera. Tačiau išaiškėjo, kad derlingumas priklauso ne tik nuo patogenų kiekio, o ir nuo gerųjų grybų augimo ant kultūrinių augalų šaknų. Užmušus mikroorganizmus derlius nebus toks geras, kaip priklauso gerai veislei.

20. Augalai išauginti iš sėklų pasižymi didesniu mikotrofiškumu, todėl geriau auga. Dauginant bulves iš sėklų ir iš tų pačių gumbų pastebėta, kad bulvės iš sėklų auga žymiai geriau. Todėl kai kurie ūkininkai perka „antros vados“ bulves iš sėklininkystės ūkių, kultivuoja jas kelis metus, o paskui vėl perka naują sėklą. Sodinant vis tuos pačius gumbus derlingumas nepasiekiamas toks geras, kokį veislė gali pasiekti. Vegetatyviškai dauginant medelius augalas vystosi ne taip gerai, kaip iš sėklos išaugęs augaliukas. Taip yra todėl, kad grybai gyvena jau augalo žiedadulkėse ir sėklose. Vos pasėjus sėklą iš jos išlenda grybas ir padeda augti augalui.

21. Laukiniai kultūrinių augalų giminaičiai pasižymi didesniu mikotrofiškumu. Taigi, galime įtarti, kad juose yra daugiau vaistinių, maistinių ar kitų savybių, nors jie iš pažiūros ne tokie dideli, sveiki ar gražūs.

22. Mikologai sielojasi, kad mokslas, surinkęs milžiniškus kiekius duomenų, patvirtinančių simbiozinį augalų ir grybų gyvenimo būdą, vis dar nepaskelbia šio principo pagrindiniu dėsniu. Anksčiau moksle buvo „įteisinti“ du principai: šaknyse vyksta medžiagų sintezavimo procesai ir F. Wento (1928) formulė, kad kiekviename augale turi būti harmoninių medžiagų. Abu šie principai buvo surinkę mažiau duomenų, tačiau įsitvirtino. Gelcer su kolegomis (1990) įrodo, jog abu šie principai priklausomi nuo mikorizės.

Parengta pagal F. J. Gelcer. Rasprostronionnostj endotrofnoj mikorizy v rastenijach. // Simbioz s mikroorganizmami – osnova zizni pastenij. Moskva 1990.

Anatolijaus Orlovo paskaitos ir seminarai

Sausio 25, 26 ir 27 dienomis Lietuvoje įvyks Anatolijaus Orlovo paskaitos ir praktiniai seminarai. Anatolijus Orlovas – baltarusių ekologas, menininkas, landšafto architektas, Bresto universiteto Landšaftinio dizaino katedros vedėjas. Šis žmogus turi retą talentą uždegti klausytojus gyvos gamtos stebuklais, parodant, kad medžiai yra “ne tik mediena“, bet ir mūsų stebuklingi pagalbininkai, gebantys žmogų pakylėti iki Meilės ir Kūrybos įkvėpimo lygmens.

Kiekvienas žmogus sugeba susikurti savo Amžiną Rojaus Sodą, kuris savo šeimininką nuolatos tobulintų ir harmonizuotų – nes juk kūryba yra abipusė. Kaip žmogus kuria sodą, taip ir sodas kuria žmogų. Seminarai skirti tiems, kas svajoja tobulinti gyvenamąją erdvę sau ir savo vaikams.

Sausio 25 d.

Augalų ir žmonių santykiai, kaip tai gali atvesti į planetos suklestėjimą.
Ką augalai nori ir gali pasakyti žmogui.
Begalinė miško-sodo galimybių įvairovė arba miškas-sodas tūkstančiui metų mūsų klimato sąlygomis.

Pradžia 10:00, Baltupių 37, Vilnius.

Kaina 20 Lt.

Sausio 26 d.

Miškas – gyvas šiltnamis, klimato ir vandens apykaitos stabilizatorius.
Miškai ir pelkės – gyvos būtybės, gyvosios gamtos jungtys.
Reliktiniai miškai, jų pajauta, apsijungimas su jų dvasia.
Šio užsiėmimo metu bus mokoma iš sėklyčių daiginti medžius. Sėklyčių bus galima įsigyti iš A.  Orlovo arba atsinešti savo. Mokysimės kaip sėti, prižiūrėti, persodinti.

Pradžia 11:00, Baltupių 37, Vilnius.

Kaina 20 Lt.

Sausio 27 d.

Važiuojame į Skinderiškio parką. Ten mus pasitiks jo įkūrėjas ir ilgametis prižiūrėtojas Kęstutis Kaltenis. Jis mums papasakos apie savo ilgai rinktą augalų kolekciją ir, manome, paskatins kurti savo dendrologinius parkus ir sodus, kurie yra didžiausias mūsų turtas, mokykla ir atgaiva. Kadangi žiema, tai daugiausia dėmesio skirsim spygliuočiams, galbūt pavyks prisirinkti kai kurių medžių sėklų, kurias galėsit išsidaiginti. Pasiimkite gėrimų ir užkandžių.

Susitinkame 11:00 prie Josvainių bažnyčios, Kėdainių rajonas.
Iš magistralės Vilnius-Klaipėda, pravažiavus Babtus pasukti į 229 kelią ir važiuoti iki Josvainių.

Seminarai bus vedami rusų kalba.

Tel. 8 673 15451- Nerijus, 8 670 19914 – Skirmantas, 8 655 38032 – Natalija (skambinti po sausio 16 d.)

Gerų sėklų parduotuvė

Sėklos yra pirmas žingsnis į žemdirbystę. Gera pradžia – pusė darbo. Geriausios sėklos yra tos, kurias pats užsiaugini arba prisirenki iš aplinkinių pievų, miškų. Jos pritaikytos būtent tavo mikroklimatui. Tokios sėklos yra ženkliai geresnės už parduotuvines. Savos sėklos geriau dygsta, jose slypi palankesnė jūsų sklypui augalo genetika, augalai užauga stipresni. Jei pakankamai nesusirinkote savų sėklų, tada siūlome sudalyvauti sėklų mainuose, kur galėsite mainytis sėklomis, nusipirkti ar gauti dovanų. Taip pat pavasarį buvo iškelta “gerų sėklų parduotuvės“ idėja, kurią siūlau įgyvendinti štai taip…

Norintis parduoti, mainytis ar dovanoti savas sėklas (sodinukus) rašo į geros žemdirbystės el.paštą, kuris paskelbtas kontaktuose. Jo duomenys įdedami į tinklapį, į bendrą sėklų lentelę. Norintis įsigyti sėklų kreipiasi tiesiai į sėklų turėtoją, kuris atsiunčia sėklas paštu arba kaip nors kitaip perduoda.
Duomenys – tai sėklos pavadinimas, apibūdinimas ir galbūt kaina. Plius sėklų šeimininko kontaktai.
Štai pavyzdys:
Kultūriniai augalai
Rabarbarų sėklos. Jas reikia sėti rugpjūčio mėn. Sudygsta, peržiemoja po mulčiu arba be mulčio ir kitais metais užaugina galvos dydžio lapus. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Rabarbarų pirmamečiai vaikučiai. Sodinukai. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Vaidužės česnakai. Dideli žieminiai česnakai. Gera genetika. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Vaidužės česnakų vaikučiai. Pernai surinktos orinės bulvelės, pasėtos, peržiemoję ir šiemet užauginę mažiukus česnakiukus, kuriuos šį rudenį vėl pasėjus kitais metais gausite gerų žieminių česnakų. Sėjimas iš orinių bulvelių atnaujina augalo genetiką. Taip sėti česnakai yra skanesni. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Laukiniai valgomi augalai
Sibirinis barštis. Lapai supjaustomi smulkiai ir išverdami su bulvėmis. Gaunasi barščių sriuba. Galima pagardinti svogūnais, druska, morkytėm ar kuo tik norisi. Sibirinis barštis taip pat valgomas žalias, kaip salota. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Krūminis builis. Anksti pavasarį (kol dar neišdygo žolė) valgomas masyviais lapais augalas. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Baltasis šakinys. Pavasarį ir iki žydėjimo vartojami sultingi, mėsingi lapai. Vasarą renkamos aguonų dydžio sėklelės. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Paprastasis kmynas. Pavasarį valgomi lapai, vasarą renkamos sėklos. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Pievinis pūtelis. Vėlų rudenį ir ankstyvą pavasarį valgomos šaknys. Pavasarį – visas augalas. Vasarą – jauni pažastiniai ūgliai. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Geltonlapė usnis. Sausų smėlio pievų augalas. Sausų smėlio pievų augalas.
Laukinės gėlės
Smaliukė. Sausų smėlio pievų augalas. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Ežeinis. Sausų smėlio pievų augalas. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Saulenis. Sausų smėlio pievų augalas. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Kiškio ašarėlės. Graži smilga. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Laukinis debesylas. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Lieknoji plukė. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Vanagė. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Kudlė. Sausų smėlio pievų augalas. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Buožainė. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Pievinis snaputis. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Garbiniuotasis dagys. Laimis Žmuida, laimis@mail.ru.
Pildykime lentelę visi. Taip pat laukiami pasiūlymai idėjos tobulinimui.
Įrašyta kategorijoj Naujienos, Viskas kartu. 8 Comments »

Į Lietuvą atvyksta Anatolijus Orlovas

Birželio 13, 14, 15, 16 dienomis Lietuvoje įvyks paskaitos ir praktiniai seminarai “Rojaus Sodų kūrimas Žemėje mūsų klimato sąlygomis“. Seminaro vedėjas – žymus baltarusų ekologas, menininkas, biokonstrukcijų architektas, Bresto universiteto Landšaftinio dizaino katedros vedėjas Anatolijus Orlovas. Šis žmogus turi retą talentą uždegti klausytojus gyvos gamtos stebuklais, parodant, kad medžiai yra “ne tik mediena“, bet ir mūsų stebuklingi pagalbininkai, gebantys žmogų pakylėti iki Meiles ir Kūrybos Įkvėpimo lygmens.

Kiekvienas žmogus sugeba susikurti savo Amžiną Rojaus Sodą, kuris savo šeimininką nuolatos tobulintų ir harmonizuotų – nes juk kūryba yra abipusė. Kaip žmogus kuria sodą, taip ir sodas kuria žmogų. Pagrindinė seminaro tema – nuo ko pradėti ir kokia seka kurti. Seminaras skirtas tiems, kas svajoja tobulinti gyvenamąją erdvę sau ir savo vaikams. Ankstesnių seminarų nuorodos.

>> http://www.youtube.com/watch?v=e-reBI2Kb2c&feature=related
>> http://rp-rassvet.ru/publ/2-1-0-49

Išankstinė registracija telefonu: Natalija 8 655 38032; Nadežda ir Andžėjus 8 601 43574

Užsiėmimų tvarkaraštis:

Birželio 13 d., trečiadienį, paskaita Kaune (Ryšių muziejus, Rotušės a. 20).
10.30 registracija, kaina 20 Lt;
11.00-13.00 ,,Rojaus Sodų kūrimas Žemėje mūsų klimato sąlygomis“,
13.00-13.30 pertrauka (pasiimkite atsigerti ir pavalgyti :);
13.13-15.30 sėklos ir sodinukai iš A. Orlovo, mugė, klausimai – atsakymai;
16.00-20.00 norintys važiuoja pasivaikščioti po Kauno botanikos sodą (už įėjimą susimokame patys).

Birželio 14 d., ketvirtadienį, Vilniaus rajone praktinis seminaras
Giminės Sodybos landšaftinis projektavimas
(turėti popieriaus, pieštukus ir pan.)
Kaina 20 Lt
11.00 renkamės Nadieždos ir Adžiejaus sodyboje prie Daučioniukų km. Planuojama aplankyti keletą sklypų. Užsiėmimai iki 19.00.
Pasiimkite visai dienai atsigerti ir pavalgyti. 🙂

Birželio 15 d., penktadienį, paskaita Vilniuje, vietą patikslinsime vėliau.
10.30 registracija, kaina 20 Lt;
11.00-13.00 paskaita “Pastatų konstravimas iš gyvų medžiagų“;
13.00-13.30 pertrauka (pasiimkite atsigerti ir pavalgyti :);
13.13-15.30 sėklos ir sodinukai iš A. Orlovo, mugė, klausimai – atsakymai;
16.00-20.00 norintys važiuoja pasivaikščioti po Vilniaus botanikos sodą (už įėjimą susimokame patys).

Birželio 16 d., šeštadienį, praktinis seminaras Ročkiuose, Lazdijų raj., Skirmanto ir Jolantos sodyboje
(telefonas 8 670 19914)
11.00 renkamės
Tema “Rojaus sodų projektas ir jo tapimas tikrove“:

  • auginimas retų egzotinių augalų mūsų klimato sąlygomis;
  • medelynai (sėklų daiginimas, medelyno kūrimas, dauginimas žaliaisiais auginiais);
  • informacija apie Projektą internete (medžių, krūmų, lianų žinynas);
  • sodininkų mokykla.

Klausimams-atsakymams skiriama daugiausiai laiko. Užsiėmimai iki 19.00.
Pasiimkite visai dienai atsigerti ir pavalgyti. 🙂

Renginiai vyks rusų kalba.

Save išsilaikančios sodybos projektavimo seminaras (Atnaujinta)

Image

Saulės architektūros šiaudinis namas, šalia kurio vyks seminaras

Dažnas įsigijęs seną vienkiemį ar užmiesčio sklypą naujai sodybai kurti susiduria su patirties stokos problema. Kaip susitvarkyti užmiesčio sodybą, kad ji atitiktų modernaus žmogaus poreikius? Kaip įlieti civilizacijos malonumus į natūralią gamtą nepažeidžiant jos dėsnių? Kur kasti tvenkinį? Kurioje vietoje statyti namą, kur sodas geriausiai derės? Kokios žemės reikia braškėms? Kaip susikurti daug priežiūros nereikalaujantį, bet produktyvų daržą? Kaip įveisti uogynus? Kaip efektyviausiai užsiauginti medienos kurui, ateities statyboms, baldams… Į visus šiuos klausimus seminaro metu atsakys daug patirties gamtinių sodų įrengime turintis gamtinės žemdirbystės ekspertas, lektorius Saulius Jasionis.

KADA: gegužės 15-16 d. (antradienis, trečiadienis), 10:00-18:00 val.

KUR: pagal saulės architektūrą suprojektuotoje sodyboje ant Nevėžio kranto, ties Babtais, Kauno raj.

SEMINARO TEMOS:

  • Bendri sodybos elementų išdėstymo sklype principai.
  • Vietos parinkimas sodui, tvenkiniui, daržui, uogynams, poilsiui ir susibūrimams.
  • Praktika darže: mulčiuotų ir nemulčiuotų lysvių įrengimas.
  • Praktika sode: sodo kultūrų parinkimas, vaismedžių kiekis, veislės, išdėstymas sklype.
  • Gyvatvorės daugiafunkciškumas: uogos, vaisiai, apsauga nuo vėjų, ribos žymėjimas, medienos ugdymas.
  • Kiti dalyvius dominantys klausimai, susiję su save išsilaikančios sodybos projektavimu.

APIE LEKTORIŲ:  Saulius Jasionis yra vienas iš gamtinės žemdirbystės pradininkų Lietuvoje. Šia tema yra skaitęs keliasdešimt paskaitų, pravedęs dešimtis seminarų, suteikęs šimtus asmeninių konsultacijų. Šiuo metu Saulius Jasionis užsiima sodybų projektavimu, sodų, daržų įveisimu, gėlynų sodinimu, tvenkinių apželdinimu.

KAM SKIRTA: Seminaras skirtas miestiečiams, įsigijusiems seną vienkiemį ar sklypą naujai sodybai formuoti. Tiems, kurie nori susikurti turtingą aplinką, produktyvų, bet daug priežiūros nereikalaujantį sodą, daržą, patogią, tačiau aplinką tausojančią sodybą.

KAINA: 600 litų vienam asmeniui. Į kainą įeina maitinimas (pirmą dieną pietūs, pavakariai ir vakarienė; antrą dieną – pusryčiai, pietūs ir pavakariai).

KONKTAKTAI PASITEIRAVIMUI IR REGISTRACIJA:

www.gerazemdirbyste.lt /  T: +370 627 25213 / E:  Image

Mantas Baršys dalyvaus RawFest renginyje

Balandžio 28. visus visus besidominčius sveika gyvensena kviečiame apsilankyti pirmajame Lietuvoje žaliavalgių festivalyje „Raw fest LT“, kuriame:

žaliavalgių ir bendraminčių susibūrimas, pokalbiai, pasidalinimas patirtimi, praktinės pamokėlės, produktai, įranga žaliavalgiams, žalieji skanėstai ir t. t…
Renginys vyks „Lietuvos liaudies kultūros centre“, įsikūrusiame adresu Barboros Radvilaitės g. 8, Vilniuje (Sereikiškių parke) nuo 12.00 val. iki 17.00 val. Šio renginio tikslas – sudominti ir pritraukti kuo daugiau besidominčių sveika gyvensena žmonių, kad galėtumėme visi susiburti, pakalbėti, pasidalinti patirtimi, praktiškai pasimokyti.

Skaityti pilną įrašą »

Įrašyta kategorijoj Naujienos, Viskas kartu. Leave a Comment »

Save išsilaikančios sodybos projektavimo seminaras

Image

Saulės architektūros šiaudinis namas, šalia kurio vyks seminaras

Gegužės 15-16 d., antradienį-trečiadienį, nuo 10 val., rengiamas sodybos projektavimo seminaras. Suprojektuosime 8 ha sodybą pagal gamtinės žemdirbystės principus. Tvenkinys, sodybos pastatai, sodas, daržas, avietynas ir kiti uogynai, laukinių augalų augimvietės, vaistažolės, prieskoniai, auginama mediena kurui, amatams bei būsimoms statyboms, grybai, bitės, naminiai paukščiai… Seminaro tikslas – parodyti, kaip galima suprojektuoti save išsilaikančią sodybą, kuri patenkina visus jos gyventojų poreikius – maisto, vandens, būsto, šildymo, rekreacijos, verslo, ramybės ir susibūrimų.

Gamtinės žemdirbystės principai leidžia suprojektuoti daug priežiūros nereikalaujančią, tačiau gausiai derančią ekosistemą, kurioje patogu ir jauku gyventi jos šeimininkams. Seminarą ves gamtinės žemdirbystės ekspertas Saulius Jasionis.

Image

Saulius Jasionis veda seminarą sodyboje

PROGRAMA

Pirma diena

Bendras sodybos projektavimas
Kraštovaizdžio formavimas
Zonavimas, pagrindinių sodybos elementų išdėstymas
Zonavimas, tarpinių sodybos elementų išdėstymas
Pietūs
Praktika sode. Sodo projektavimas
Pavakariai
Praktika sode. Sodo elementų sodinimas
Vakarienė
Laisvi pokalbiai

Antra diena

Pusryčiai
Praktika darže. Lysvių paruošimas. Sėja. Mulčiavimas.
Praktika darže. Nemulčiuotos lysvės.
Pietūs
Paaiškinimai apie atliktus darbus darže.
Pavakariai
Diskusijos, klausimai, laisvi pokalbiai.

Image

Maža gamtinės žemdirbystės derliaus dalelė

Seminaro kaina vienam asmeniui – 500 litų, užsiregistravus balandžio mėnesį ir 600 litų, jei registruojamasi gegužę. Į kainą įeina seminaras ir maitinimas (pirmą dieną pietūs, pavakariai ir vakarienė; antrą dieną – pusryčiai, pietūs ir pavakariai). Seminaras vyks prie garsaus saulės architektūros šiaudinio namo ant Nevėžio kranto, netoli Babtų miestelio. Registracija telefonu 8 627 25213 arba el. paštu Image

Jau parduodame naują derlių!

Kai tik išeina įšalas pasirodo pirmosios šviežios gamtinės žemdirbystės daržovės. Šiuo metu jau turime – topinambų, pastarnokų, varnalėšų šaknų, pasirodė ir pirmieji žalumynai – dilgėlių lapeliai, krūminė žliūgė, garšvos, tuoj turėsime kiaulpienių lapelių, raktažolių, šakinio ūglių… Nuo pernai metų yra likę baltų ir rudų pupelių, burokėlių.

Taip pat priimame užsakymus gegužės mėnesio derliui. Turime žinoti ką jūs labiausiai mėgstate, kad pasėtume reikalingą kiekį daržovių ir žalumynų.

Pristatome į Vilnių, galime išsiųsti ir į kitus miestus. Užsisakyti telefonu: 8 627 25213.

Įrašyta kategorijoj Naujienos, Viskas kartu. 2 Comments »

Gamtinės žemdirbystės kursai Vilniuje

Nuo spalio 15 d. prasidės gamtinės žemdirbystės kursai pradedantiesiems Vilniuje. Daugiau informacijos forume (būtina registracija, kad matytumėte):
http://gerazemdirbyste.home.lt/viewtopic.php?f=27&t=871&sid=2d13647c3aba3f4d4496ef39380392ae

Įrašyta kategorijoj Naujienos, Paskaitos, Viskas kartu. 1 Comment »

Savų sėklų ir sodinukų mainai šiemet vyks Kaune

Šį šeštadienį, spalio 8 dieną, Kaune šurmuliuos jau tradiciniu tapęs sėklų ir sodinukų mainų renginys. Praeitais metais renginys vyko Vilniuje. Susirinkę buvo apie 20 gamtine žemdirbyste užsiimančių žmonių. Renginio idėja – keistis savomis, patikrintomis ir geromis sėklomis. Tačiau prie to paties galima apsikeisti ir pirktinėmis sėklomis augalų, kurių sėklų kol kas dar neužsiauginome patys. Kai kurie dalyviai būna parsisiuntę ar parsivežę įdomių, Lietuvoje dar niekada neaugintų, senoviškų ir naujoviškų veislių sėklų. Sėklos gali būti ir aukso vertės, ir visiškai bevertės. Sėklos renginyje bus pagrindinė valiuta ir tik su geromis sėklomis bus galima įsigyti kitų gerų sėklų, tačiau nepavykus suderėti kainų pagrindine valiuta, galima bus naudoti ir įprastinę.

Renginys viešas, atviras ir prieinamas gali būti visiems, tačiau norėdami išvengti atsitiktinių žmonių, pakelti renginio kokybę įvedėme griežtą registraciją. Susisiekite su mumis tinklapio viršuje nurodytais kontaktais, išvardinkite kokių sėklų ketinate atsinešti, parašykite kokiu būdu ūkininkaujate ir mes jums pasakysime susitikimo vietos adresą. Tikrai laukiamas kiekvienas, kurio ketinimai rimti. Renginio pradžia 12 valandą.

Žemiau pateiktose nuotraukose galite matyti kuo skiriasi savos sėkos nuo pirktinių. Sėklos buvo sodintos į tos pačios sudėties žemę, tuo pat metu, tiek pat laistyta, tiek pat apšvietimo, ta pati daržovė. Kairėje – praeitų metų sėklų mainuose įsigytos salierų sėklos, dešinėje – iš parduotuvės pirktos. Bandymas kartotas tris kartus.

 

Įrašyta kategorijoj Naujienos, Viskas kartu. 5 Comments »

Gurmaniška gamtinės žemdirbystės bulvių degustacija

Rugsėjo pradžioje gamtinės žemdirbystės komanda kartu su sezoniško maisto restoranu „Gurmė“ surengė gurmanišką bulvių degustacijos vakarą. Tokie vakarai yra naujovė Lietuvoje ir neteko girdėti, jog būtų rengiami kur nors užsienyje. Degustacijos idėja gamtinės žemdirbystės produktų augintojui Laimiui Žmuidai kilo atsitiktinai beragaujant skirtingas savo užaugintas bulvių veisles.

„Šiemet auginau trylika bulvių veislių. Norėjau atsirinkti skaniausias ir gražiausias bulves, kurias verta auginti ateityje. Viriau, kepiau, lyginau vienos veislės subtilumus su kitos, užsirašinėjau pastabas ir pats ragavimo procesas man taip patiko, kad kilo mintis, kodėl gi nepasidalinus savo potyriais ir su kitais žmonėmis? Kodėl nepadarius didesnio viešo renginio?“ – pasakoja augintojas.

Įvairaus plauko degustacijos, žinoma, nėra naujovė. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje vyksta įvairių naujų produktų prezentacijos. Jos rengiamos norint supažindinti būsimą vartotoją su nauja preke. Dažniausiai tokias degustacijas rengia firmos, gaminančios ar prekiaujančios ragaujamais produktais. Kiekvienas matėm prekybos centruose sūrių ar šokolado batonėlių minidegustacijas.

Bulvių degustacijos idėja kitokia. Bulvė nėra naujas į rinką įvedamas produktas. Jos nereikia pristatinėti. Ji jau yra prekyboje ir ją visi gerai žinome. Bulvė yra bulvė, ir tiek. Kokia dar gali būti bulvių degustacija, jeigu visi ją ir taip gerai pažįstame? Galėtų būti nebent bulvių patiekalų degustacija – bulvės su sūriu, bulviniai blynai, bulvės su salotomis, grybais įdarytos bulvės… Štai tokią degustaciją aplankytų ir žmonės, save vadinantys gurmanais. Bulvę juk galima patiekti gurmaniškai.

O vieną bulvę be jokių priedų kam ragauti? Juk bulvė yra bulvė! Štai čia ima ryškėti degustacijos idėjos esmė. Pasirodo bulvė nėra TIESIOG bulvė. Bulvių būna visokių. Pirma, yra skirtingos bulvių veislės. Kiekviena veislė turi savų ypatumų. Vienos bulvės miltingos, krakmolingos, verdant sukrenta, kitos – sviestinės, vandeningos. Vienos kietos, kitos – minkštos, patižę. Dėl skonio nesiginčijama, bet degustacijos dalyviai skaniomis išrinko būtent tam tikras bulvių veisles. Vadinasi, žmonės, nors ir turėdami skirtingus skonio supratimus, įpročius, vis tiek sugeba atskirti skonio subtilumus, kurie turi tendenciją tikti daugumai žmonių.

Augintojui – tai puiki proga atsirinkti bulves, kurias verta auginti. Jei ragautojai išrinko kažkurias bulvių veisles „teisingesnėmis“, vadinasi yra didelė tikimybė, kad ir platesnėms masėms įtiks toks produktas. Deja, šiais laikais gerų bulvių beveik niekas nepardavinėja. Tiek parduotuvėse, tiek turguose matome tas pačias veisles – „Presto“, „Satina“. Dažniausiai tos veislės yra išvestos pagal tam tikrus kriterijus. Ir dažniausiai kriterijus yra pinigai. Bulvės turi būti gražios išvaizdos, kad jas pirktų. Ir jos turi būti labai derlingos, kad jų būtų daug, galėtum sumažinti kaštus, parduoti santykinai pigiau ir visi pirktų DAUG. Todėl šiandieninės bulvių veislės pritaikytos komercijai – derlingos ir gražios prekinės išvaizdos. Skonis niekam nerūpi. Kodėl jis turėtų rūpėti? Niekas gi šiais laikais skonio neskiria. Natrio glutamatas, druska, pipirai, milijonai kitų natūralių ir sintetinių prieskonių jau seniai yra užmušę tūlo civilizuoto žmogaus receptorius. Todėl daugeliui bulvė yra tiesiog bulvė. Pakišk jam skirtingas bulves ir jis nepajaus skirtumo.

„Rengiant degustaciją buvo kilusi baimė ir abejonės – o jeigu susirinks žmonės, pripratę prie druskos ir prieskonių? Jeigu jie nesugebės įžvelgti jokių skirtumų skirtingose bulvėse?“ – dalinosi Laimis Žmuida. Žinoma, buvo daromos bandomosios degustacijos, tačiau ragautojais būdavo arba žmonės, nevartojantys daug prieskonių, arba restorano savininkai, virėjai, kuriems net pagal profesiją būtina atskirti skonio subtilumus. Trumpai tariant, visada ragaudavo žmonės su neatbukintais skonio receptoriais, jaučiantys ne tik skonį, bet ir jo atspalvius.

Todėl pirmoji degustacija tikrai buvo rengiama su abejonėmis, jauduliu ir trupučiu baimės – o jei nepavyks?

Tačiau pavyko. Pavyko puikiai, nes į degustaciją atėjo ne atsitiktiniai žmonės, o tie, kuriuos sudomino pateikta informacija, kurie ir patys ieško tikro skanaus maisto, kuriems yra svarbu, ką jie valgo. Todėl ir pajautė skirtingus veislių skonius.

Ragavome devynias bulvių veisles. Ragautojams buvo pateikti devyni virtų bulvių gabalėliai ir devyni keptų bulvių gabalėliai. Virta ir kepta visiškai be jokių prieskonių, net be druskos ir be aliejaus. Taip buvo daroma specialiai, kad jokiu būdu nebūtų paslėptas tikrasis bulvės skonis. Žinoma, paragavus bulvę be nieko buvo galimybė vėliau paragauti ją ir su druskyte, ir su sviestuku, tačiau renginio esmė – pajausti tikrą bulvės skonį.

Ragavimas užtruko apie tris valandas. Tai nebuvo aštuoniolikos gabaliukų bulvių susimetimas į skrandį. Po kiekvieno gabaliuko reikėjo pajusti skonį, palyginti jį su kitų gabaliukų skoniais, užsigerti vandens, kad pasiruoštume vėl naujam ragavimui, pamąstyti, įsijausti, užsirašyti potyrius.

Pertraukėles tarp bulvių ragavimo pokalbiais apie bulves užpildė trys savo srities specialistai: gamtinės žemdirbystės Lietuvoje pradininkas Saulius Jasionis su pasakojimais apie bulvių kilmę, istoriją, auginimo būdus; ragaujamų bulvių augintojas Laimis Žmuida su pasakojimais apie konkrečias bulves ir jų auginimo sąlygas bei restorano „Gurmė“ savininkas ir vyriausiasis virėjas Nerijus Vasiliauskas su patarimais, kaip reikėtų ragauti produktus, kad pajaustume jų skonio subtilybes.

Visos bulvės buvo užaugintos vienodomis sąlygomis gamtinės žemdirbystės metodais – po šiaudais ir šienu. Jau daug kas pastebėjo, jog skonis skiriasi ir nuo auginimo sąlygų. Gamtinių bulvių skonis turtingesnis. Tą sako ir visai apie tai nieko nežinantys ir neišmanantys žmonės. Tačiau tam, kad pajustume ne tik skonio skirtumą, bet ir gilesnius skonio subtilumus tikrai reikia mokėti ragauti.

„Labai džiaugiuosi atradęs restoranėlį „Gurmė“ ir susipažinęs su jo šeimininkais. Šviežias, sezoniškas maistas ateina į madą, tačiau Lietuvoje tai dar tik pirmosios kregždės. „Gurmė“ pasitinka valgytoją tikrai su nauja, savotiška, išskirtine ir labai teisinga valgymo filosofija, atstato tikrąjį gurmano įvaizdį. Gurmanas ne tas, kuris valgo įmantriai paruoštą maistą, o tas, kuris paprastame maiste sugeba pajausti dievišką skonį.“, – sako bulvių degustacijos sumanytojas.

Kadangi renginys puikiai pavyko, tai ateityje ketinama rengti daugiau degustacijų. Kitais metais galbūt ragausime morkas, žirnelius, salotas, pomidorus, ridikėlius, galbūt pakartosime ir bulvių degustaciją. Latviai turi puikias vieno produkto parodas – moliūgų paroda, kriaušių paroda, obuolių paroda… Suvažiuoja augintojai iš visos šalies ir pristato savo auginamas kultūras. Na, o mes turime dabar puikias degustacijas. Parodoje galbūt daugiau įvairovės, tačiau degustacijoje gali giliau pasinerti į maistą, nei parodos metu.

www.myliufoto.lt nuotraukos

Gamtinės žemdirbystės bulvių gurmaniška degustacija

Rugsėjo 7 d., 19 valandą kviečiame visus į gurmanišką bulvių degustacijos vakarėlį. Ragausime devynių veislių bulves, užaugintas pagal gamtinės žemdirbystės principus. Bulvės bus ruoštos restorano “Gurmė“ profesionalių virėjų. Virtos ir keptos, visiškai be druskos ir kitų prieskonių, kad atsivertų tikrasis subtilus bulvės skonis. Stengsimės išrinkti bulvių karalienę – pačią skaniausią bulvių veislę. O taip pat kiekvienas galės išsirinkti sau skaniausias bulves ir užsisakyti, kad ūkininkas kitais metais užaugintų būtent pasirinktos veislės bulvių tiek, kiek reikia.

Dalyvių skaičius labai ribotas – iš galimų 22 vietų penkios išpirktos dar prieš parašant skelbimą. Bilietus galima įsigyti Kaune, restorane “Gurmė“ (tel.: 8 650 10483) arba užsisakyti el.paštu gerazemdirbyste@gmail.com. Bilieto kaina 45 litai.

Intarpus tarp ragavimo etapų užpildys gamtinės žemdirbystės ekspertas Saulius Jasionis su pasakojimais apie bulvių kilmę ir auginimo ypatumus, bulvių augintojas Laimis Žmuida su pasidalinimais kaip ir kokiose sąlygose užaugintos ragaujamos bulvės ir restorano “Gurmė“ savininkas Nerijus Vasiliauskas su patarimais kaip derėtų ragauti bulves, kad pajaustume visus giliausius skonio atspalvius.

Degustacija vyks restorane “Gurmė“, Kaune, M. Valančiaus g. 7, Vyno rūsyje.

Įrašyta kategorijoj Naujienos, Viskas kartu. 2 Comments »